Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Karolina AmbrazaitytėŠaltinis: BNS
Anot jos, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvią pagalbą, Lietuvoje akredituoti 25 specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, parengta ir patvirtinta vienodus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa, kuria remiantis apmokyti daugiau kaip 70 specialistų.
Per metus valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir juose dirbantys specialistai pagalbą suteikė daugiau kaip 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, bendromis įvairių institucijų pastangomis pavyko sukurti sistemą, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones.
Smurto orderis – prevencinė priemonė, įpareigojanti 15 parų iškelti policijos pareigūno sprendimu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį iš nukentėjusiojo aplinkos.
Už nustatytų įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė ir baudos siekiančios nuo 80 iki 320 eurų. Bauda už pakartotinį administracinį nusižengimą gali siekti 780 eurų.
SADM vykdyto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos (80 procentų vyrų ir 54 proc. moterų).
Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų moterys.