Per mėnesį nustatyti 24 neteisėtai dirbę užsienio šalių piliečiai

Lapkričio mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai fiksavo 24 nelegalaus užsieniečių darbo atvejus. Įvertinus didėjantį VDI patikrinimų metu nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių trečiųjų šalių piliečių skaičių, prognozuojama, kad nelegaliai dirbančių užsienio piliečių bei prekybos žmonėmis aukų priverstiniam darbui skaičius gali augti.

Atsižvelgdama į šio meto nelegalaus darbo aktualijas, VDI visą mėnesį vykdė plataus masto nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės akciją. Per šį laikotarpį atlikta 750 inspektavimų, nustatyta beveik 300 asmenų, dirbusių nelegaliai, taip pat ir nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą arba asmenims nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį bei naktinį darbą) arba vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą. Nustatyti ir 24 neteisėtai dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų 15 vykdė neregistruotą individualią veiklą. Pažeidėjams surašyta 240 administracinių nusižengimų protokolų.

„Matome, kad darbo jėgos migracija kelia papildomų grėsmių. Jos susijusios su darbuotojų pažeidžiamumu: ar tai būtų užsieniečių išnaudojimas Lietuvos įmonėse, ar komandiruotųjų iš Lietuvos įmonių darbas, tarkime, Norvegijoje, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Kaip institucija mes siekiame ir sieksime, taip pat ir įvairiais lygiais bendradarbiaudami su užsienio kolegomis, kad būtų apgintos darbo migrantų teisės bei socialinės garantijos.“

2009-2013 m. darbo inspektoriai kasmet nustatydavo apie 20 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių. 2014 m. nustatyti 66 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai, 2015 m. – 170 tokių asmenų. Tuo laikotarpiu, VDI tikrinimų duomenimis, jų daugiausiai dirbo žuvininkystės ekonominės veiklos sektoriuje. Net 127 Rusijos Federacinės Respublikos piliečiai dirbo nelegaliai su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančiuose dviejuose laivuose.

Iš praėjusiais metais darbo inspektorių nustatytų 60 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsieniečių, net 47 buvo Ukrainos piliečiai (beveik 80 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių). Per nepilnus šiuos metus iš 90 nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsieniečių, Ukrainos piliečiai sudarė 70 proc. Beveik visi nelegaliai (neteisėtai) dirbę Ukrainos piliečiai nustatyti statybos sektoriuje.

Pastaruosius dvejus metus statybų sektoriuje stebima tendencija, kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio. Užfiksuotas ir sunkus darbuotojo sužalojimas, kai Lietuvos įmonė ne tik nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bet ir nesirūpino, kad būtų dirbama saugiai. Be to, darbo inspektoriai nustato atvejų, kada Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti ar užsiimti kita veikla.

Pasak VDI vadovo, siekiant stiprinti tarpusavio santykius, įvairiomis formomis bendradarbiauti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų laikymosi srityje, prieš metus buvo pasirašytas VDI ir Ukrainos Respublikos valstybinės darbo tarnybos bendradarbiavimo protokolas. Šį rudenį Lietuvoje viešėjo Ukrainos valstybinės darbo tarnybos atstovai, vyko diskusijos ir dalijimasis informacija. Šių metų gruodį buvo susitikta su Ukrainos ambasadoriumi ir ambasados darbuotojais, aptarti glaudesni bendradarbiavimo tarp institucijų ryšiai ginant darbuotojų iš Ukrainos teises. Užkertant kelią Lietuvos darbuotojų diskriminacijai užsienyje ir mūsų šalyje vykdomi bendri tikrinimai su Norvegijos darbo inspektoriais.

„Tačiau, – pabrėžia J. Gricius, – ginant ir įtvirtinant oraus darbo sąlygas migrantams, kurie laikinai nori dirbti ne savo šalyje, reikia plataus masto priemonių. Tai, be jokios abejonės, ir teisinė apsauga valstybių lygiu, ir mūsų kiekvieno pilietiškumas. Kreipiuosi ir raginu Lietuvos darbdavius išlikti garbingais mūsų šalies atstovais, nežeminančiais jos autoriteto užsienio šalių piliečių išnaudojimu. Taip pat raginu ir kiekvieną Lietuvos pilietį, pastebėjusį nelegalaus darbo ar žmonių išnaudojimo apraiškas, pranešti apie tai Valstybinei darbo inspekcijai.“