Per karantiną sumažėjo įvaikinimų skaičius – iš viso pernai įvaikinta 80 vaikų

Per karantiną Lietuvoje sumažėjo įvaikinimų skaičius – pernai iš viso įvaikinta 80 vaikų, kai ankstesniais metais į namus gyventi iškeliaudavo apie pusantro šimto vaikų.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai – 29.

2019 metais Lietuvos ir užsienio piliečių buvo įvaikinti 108 vaikai, 2018 metais – 159, 2017 metais – 139, 2016 metais – 157, pranešė Statistikos departamentas.

Įtėvių laukia gerokai daugiau vaikų. Vien tik pernai galimų įvaikinti vaikų sąrašą papildė 239 įvairaus amžiaus nepilnamečiai, o iš viso praėjusių metų pabaigoje įtėvių ir naujų namų laukė 1027 vaikai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tikina, kad įvaikinimo procedūros dėl karantino nesustojo, per visą pandemiją vyko ir tarptautinio įvaikinimo procedūros.

 Tarnybai vadovaujanti Ilma Skuodienė sako, kad įvaikinimų skaičius sumažėjo ne tik dėl pandemijos, bet ir kitų priežasčių – mažėja įvaikinimo laukiančių mažų vaikų, kuriuos labiausiai nori įvaikinti Lietuvos šeimos.

„Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki trijų metų. Bet nuo 2019 metų perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo 3 mėnesių iki 3–4 metų amžiaus skaičius. Todėl laikotarpis laukiant pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką smarkiai ilgėja“, – sako I. Skuodienė.

Jos teigimu, įvaikinimų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turi ir didėjantis socialinių paslaugų bei pagalbos biologinei šeimai prieinamumas. „Dėl to mažiau vaikų praranda savo šeimas ir daugiau vaikų sugrįžta į pasikeitusias šeimas“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti vyresnio amžiaus vaikams, vienos šeimos broliams ir seserims. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių.

Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, daugiausia Lietuvos piliečių pernai įvaikintų vaikų buvo iki ketverių metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų įvaikinta 34.

Ketverių–šešerių metų amžiaus vaikų pernai buvo įvaikinta aštuoni, septynerių–devynerių metų – šeši, 10–14 metų – du, o vyresnių – vienas.

Pasak Statistikos departamento pranešimo, užsienio piliečiai nesibaimina įvaikinti ir vyresnių vaikų. Iš 29 pernai užsieniečių įvaikintų vaikų 11 buvo septynerių–devynerių metų, septyni – nuo ketverių iki šešerių metų amžiaus.

Pasak I. Skuodienės, pirmiausia tėvų globos netekusiam vaikui ieškoma šeimos, galinčios pasirūpinti juo Lietuvoje.

„Įvaikinimas arba globa Lietuvoje visuomet yra prioritetas. Praėjusiais metais norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąraše buvo 141 šeima. Dauguma jų siekia įvaikinti geros sveikatos ar minimalių ir išgydomų sveikatos sutrikimų turintį vaiką iki ketverių metų“, – sakė tarnybos vadovė.

Į norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, sąrašą pernai buvo įrašyta 13 užsienio piliečių šeimų.

Visoms užsieniečių poroms pasiūlyta įsivaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tarnybos teigimu, į užsienį išvyksta sunkiai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų turintys vaikai, vyresni nei septynerių metų amžiaus. Užsieniečiams siūloma įvaikinti ne mažiau nei tris vaikus – brolius bei seseris.

Įvaikių Lietuvoje dažniausiai dairosi Italijos šeimos. Pernai lietuvius įvaikino 19 italų šeimų. Ankstesniais metais Lietuvos piliečių įtėviais tapo 22 italų šeimos.

Statistikos departamento duomenimis, valstybinėse įstaigose globojamus vaikus pernai įsivaikino penkios Kanados piliečių šeimos, taip pat – trys šeimos iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir dvi iš Švedijos.

Lietuvoje naujus namus tėvų globos netekę vaikai dažniausiai randa vilniečių šeimose. Pernai tokių buvo 17. Kaune pernai buvo įvaikinta 12 vaikų, Klaipėdos apskrityje – šeši.