Per gyvybės draudimą vaikams kaupia trečdalis Lietuvos gyventojų

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

296652

Gyvybės draudimas tapo įprasta priemone kaupti vaiko ateičiai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Jos rezultatai atskleidė, kad 32 proc. šalies gyventojų yra arba anksčiau buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį savo vaikui.

Dažniausiai sutartis sudaroma norint sukaupti pinigų vaiko studijoms arba profesinės karjeros pradžiai, taip pat – dėl galimybės pasirinkti papildomas draudimo apsaugas.

Apklausa rodo, kad 17 proc. gyventojų yra sudarę gyvybės draudimo sutartį savo vaikui šiuo metu, 15 proc. kaupė vaikams per gyvybės draudimą praeityje, o 38 proc. respondentų planuoja arba norėtų sudaryti gyvybės draudimo sutartį savo vaikui ateityje. 3 proc. gyventojų apklausos metu sakė prisidedantys kaupiant artimųjų (krikšto vaikų, anūkų, sūnėnų, dukterėčių) ateičiai.

LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša pažymi, kad, kaupdami papildomai, tėvai gali ramiau laukti vaikų apsisprendimų dėl mokamų studijų, mokslų užsienyje ar metų pertraukos baigus mokyklą.

„Taupyti pinigus vaiko ateičiai galima reguliariai atsidedant tam tikrą sumą, tačiau ne visiems pakanka finansinės disciplinos atidėti pinigų taupymui kiekvieną mėnesį, be to, dėl infliacijos sąskaitoje sukaupti pinigai per ilgą laiką nuvertėja.

Apklausa atskleidė, kad tėvai taip pat vertina galimybę pasirinkti papildomas draudimo apsaugas vaikams nuo nelaimingų atsitikimų, traumų arba kritinių ligų. Nutikus draudžiamajam įvykiui, gyvybės draudimo išmokos suteikia tėvams finansinę atramą, kai tenka imti nedarbingumą, slaugyti vaiką ar reikia papildomos reabilitacijos“, – kalbėjo G. Rimša.

Dalies šeimų sprendimą lėmė asmeninė patirtis. 8 proc. apklaustųjų, sudariusių arba ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį vaikui, paminėjo, kad patys kadaise buvo apdrausti, o sulaukus pilnametystės gauta gyvybės draudimo išmoka buvo naudinga.

Kaip pagrindinė priežastis, lėmusi tėvų sprendimą kaupti vaikui per gyvybės draudimą, apklausos metu buvo įvardijamas noras užtikrinti finansinį stabilumą studijų ir profesinės karjeros pradžioje. Tai svarbu beveik pusei (49 proc.) respondentų, sudariusių arba ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį vaikui.

Galimybę ne tik kaupti, bet ir apdrausti vaiką nuo įvairių rizikų bei turėti finansinę pagalvę jo traumos ar kritinės ligos atveju paminėjo 40 proc. apklaustųjų. 29 proc. respondentų, sudariusių arba ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį vaikui, pažymėjo kad juos motyvuoja noras sukaupti pinigų mokamoms vaiko studijoms – tai aktualiau didžiųjų miestų gyventojams.

„Apklausos metu gyventojai dažniausiai įvardijo praktiškas priežastis turėti finansinę pagalvę, su kuriomis susiduria kiekviena vaikus auginanti šeima. Tačiau dalis respondentų pažymėjo kad jiems svarbi galimybė patiems nuspręsti, kiek pinigų ir kokiu periodiškumu skirti kaupimui, taip pat galimybė per gyvybės draudimą kaupti patogiai, taupant laiką ir be papildomų investavimo žinių“, – kalbėjo G. Rimša.

18 proc. respondentų, sudariusių arba ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį vaikui, vertino galimybę per gyvybės draudimą sukaupti pinigų brangesniems pirkiniams ar poreikiams – būsto įnašui, automobiliui, metų pertraukai po mokyklos (angl. gap year) ir pan. 20 proc. pažymėjo galimybę susigrąžinti iki 300 eurų nuo per metus sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, o 15 proc. – galimybę investuoti vadinamuosius „vaiko pinigus“.

Nuomonės apie tai, kokia suma, sukaupta per gyvybės draudimą, būtų pakankama vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai, išsiskyrė, tačiau net trečdalis (32 proc.) visų apklaustųjų mano, kad vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai reiktų turėti daugiau nei 20 tūkst. eurų. 25 proc. apklaustųjų nuomone, tam reiktų 10–15 tūkst. eurų, o 22 proc. gyventojų nurodė, jog reiktų 15–20 tūkst. eurų.

Tik 16 proc. gyventojų, remdamiesi asmenine patirtimi, mano, kad vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai pakaktų sukaupti iki 10 tūkst. eurų. Šis pasirinkimas dažniau susijęs su mažesnėmis respondentų pajamomis.

LGDĮA užsakymu atliktos apklausos metu apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Apklausą 2024 m. vasario 18–25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt