Per daugiau nei tris mėnesius sulaukta 1,7 tūkstančio pranešimų apie reakcijas į vakcinas

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

171005

Per kiek daugiau nei tris vakcinavimo mėnesius Lietuvoje registruota daugiau nei 1,7 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, maždaug trečdalis iš jų – kovo mėnesį, sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas (VVKT) Gytis Andriulionis.

„Nuo vakcinacijos pradžios iki kovo pabaigos sulaukėme 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė jis.

Anot VVKT vadovo, vien per kovą gautas 541 pranešimas, 150 iš jų – dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, 63 – dėl „Moderna“, 326 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos, dviejuose pranešimuose vakcinos gamintojas nenurodytas.

Pranešimų skaičius – sumažėjęs

Kaip spaudos konferencijoje sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, daugiausia pranešimų apie reakcijas į vakciną sulaukta vasarį – beveik 900, sausį jų buvo kiek daugiau nei 300.

„Vakcinacijos mastai su kiekvienu mėnesiu auga, (...) pranešimų srautas, atrodo, stabilizuojasi. Didžiausias pranešimų srautas buvo vasario mėnesį“, – teigė VVKT atstovė.

Pasak jos, gaunamų pranešimų kiekis apie įtariamas reakcijas sutampa su aktyviausiai skiepijama vyresnių žmonių grupe.

„Akivaizdu, kad šiuo metu daugiau vakcinuojama prioritetinės, susijusios su amžiumi, žmonių. (...) Atitinkamai tų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas gaunama iš tų grupių, kurių yra vakcinacijos mastas didesnis. Tai ypač atkreipiamas dėmesys į 70–79 metų amžiaus grupę“, – kalbėjo R. Pilvinienė.

Jos teigimu, šioje amžiaus grupėje daugiausia pranešimų gauta dėl „AstraZeneca“ vakcinos – po beveik 33 tūkst. injekcijų sulaukta 128 pranešimų, tuo metu po kiek daugiau nei 61 tūkst. injekcijų „Pfizer“ vakcina sulaukta 33 pranešimų.

VVKT atstovės teigimu, mažiausia pranešimų gaunama dėl „Moderna“ vakcinos, kurios gaunami kiekiai Lietuvoje yra mažiausi.

R. Pilvinienės teigimu, pastarąjį mėnesį 428 pranešimus pateikė moterys, 111 – vyrai. Dviejų pranešimus pateikusių asmenų lytis nenurodyta.

Ir toliau dominuoja pranešimai apie nesunkias reakcijas

Tarnybos atstovės teigimu, 498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs. Daugiausia pranešimų dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 298 nesunkios reakcijos ir 30 sunkų.

Pasak R. Pilvinienės, dažniausiai po skiepijimo pranešama apie karščiavimą ir su tuo susijusius reiškinius.

„Pastebėti reiktų, kad karščiavimas čia turima omenyje iki 38 laipsnių ir didesnis. Tokį karščiavimą dažniausia lydi galvos skausmas, bendras silpnumas, raumenų skausmai“, – kalbėjo ji.

VVKT atstovė, kad taip pat dažnai pranešama apie dūrio vietos skausmą.

Kaip teigė R. Pilvinienė, šį mėnesį pastebėta ir netikėtų nepageidaujamų reakcijų, kurios „dar nėra įrašytos į preparatų charakteristikų santrauką“.

„Kažko labai naujo neatsiskleidė. Tos netikėtos reakcijos yra tokios pačios, kokias pastebėjome ir praėjusį mėnesį. Tai yra veido, liežuvio, galūnių ar net viso kūno tirpimo pojūtis. (...) Buvo arterinio kraujo spaudimo padidėjimo atvejų, dažno širdies plakimo atvejų. Visoms trims vakcinoms tai buvo būdinga“, – sakė ji.

Taip pat iš paskiepytųjų tik „AstraZeneca“ ar „Moderna“ vakcina gauta pranešimų apie tokias netikėtas nepageidaujamas reakcijas kaip nemiga, o iš paskiepytųjų tik „AstraZeneca“ – vienas pranešimas apie periferinio veido paralyžiaus atvejį.

Aštuoni pranešimai apie mirtis, jos su vakcinomis nesiejamos

Tarnybos atstovė teigė, kad apie kraujo krešėjimo atvejus per kovą gauti šeši pranešimai ir būtent tomis dienomis, kai skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina šalyje buvo laikinai sustabdytas.

„Tą pranešimų srautą paskatino ažiotažas kilęs aplink vakciną. (...) Slopstant susidomėjimui daugiau pranešimų apie situacijas, kurios būtų susiję su tromboemboliniais reiškiniais, negavome. Tai faktiškai per parą mus pasiekė šeši pranešimai“, – kalbėjo ji.

R. Pilvinienė teigė negalinti pasakyti, ar visi pranešimai buvo dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

„Man atrodo, kad vienas buvo ir nuo kitos vakcinos“, – kalbėjo VVKT atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Europos vaistų agentūra dar praėjusį mėnesį nustatė, jog šios reakcijos nėra siejamos su pasiskiepijimu „AstraZeneca“ vakcina.

Be kita ko, Vaistų kontrolės tarnyba per kovą gavo aštuonis pranešimus apie mirties atvejus – penkias moteris ir tris vyrus. Jiems buvo nuo 69 iki 91-erių metų.

„Pranešta apie senyvų ir senų žmonių mirties atvejus. (...) Visos praneštos mirtys iš esmės buvo susijusios su prognozuojama šių pacientų gyvenimo baigtimi. Dalis pacientų buvo slaugomi namuose, jau lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai“, – sakė R. Pilvinienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mirtys su vakcinacija nėra siejamos.

VVKT atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš šių žmonių buvo slaugomas Tauragės rajone įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose, kur vasarį nustatyta keliolika susirgimų pilnai paskiepytiems žmonėms.

„Tai buvo dviem vakcinos dozėmis paskiepytas žmogus, kuris mirė jau atėjus tam laikotarpiui, kai turėjo lyg ir būti susidaręs imunitetas. (...) Noriu pabrėžti, kad tai buvo senas, lėtinėmis ligomis sirgęs žmogus“, – sakė ji.

Iki šiol šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 415 tūkst. 942 asmenys, abiem – 180 tūkst. 563.

iš viso Lietuva yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt