PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Lapkričio 20 d. 17:19

Penk­ta­die­nio „vi­ta­mi­nas“ – Rimantas Kmita

Šiauliai

Rimantas Kmita daž­niau­siai klau­so­si J. S. Ba­cho.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


154979

Ri­man­tas Kmi­ta (g. 1977 m. gruod­žio 22 d. Šiau­liuo­se) – lie­tu­vių poe­tas, pro­zi­nin­kas, li­te­ratū­ros kri­ti­kas, hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­ta­ras. Šiuo me­tu dir­ba Lie­tu­vių li­te­ratū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­te. Nuo 2010 m. – Lie­tu­vos ra­šy­tojų sąjun­gos na­rys. Su žmo­na au­gi­na dvi (13 ir 6 m.) duk­ras.

A. Gy­ve­ni­mo šūkis, mo­to
Įti­kin­ti ki­tus žmo­nes rei­kia ne šūkiais, o dar­bais.

B. Mėgsta­miau­sių knygų pen­ke­tu­kas
1. Dar mo­kyk­lo­je at­ra­di­mas bu­vo Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio „Me­tai“. Iš nau­jo pa­pa­sa­ko­jo apie kalbą, pa­saulį. 2. Vy­tau­to Ma­čer­nio poe­zi­ja bu­vo svar­bi paaug­lystė­je. 3. Vi­sa­da svar­bi Do­nal­do Ka­jo­ko poe­zi­ja. 4. Po ku­rio lai­ko grįžau ir su­pra­tau, kad be rei­ka­lo bu­vau ap­leidęs Bib­liją. Tai kny­ga, ku­ri tu­ri viską, vis iš nau­jo skai­tant, tu­ri ką pa­pa­sa­ko­ti. 5. Ri­čar­do Ga­ve­lio „Vil­niaus po­ke­ris“. Kai per­skai­čiau pirmą kartą, bu­vo įspūdin­ga. Su­vo­kiau, kad nėra vie­nos ga­lu­tinės ver­si­jos, kad pa­sau­lis su­si­de­da iš skir­tingų ma­tymų.

C. Ska­niau­sias pa­tie­ka­las
Kas pa­puo­la po ran­ka, tą ir val­gau. Abe­jin­gas tam esu. Bet ma­ma ga­min­da­vo, ko nie­kas ki­tas ne­ga­mi­na. Or­kaitė­je kep­da­vo su­muš­ti­nius: ant ba­to­no riekės uždė­da­vo tar­kuotų obuo­lių, ber­da­vo ci­na­mo­no, cuk­raus, uždė­da­vo grie­tinės.

D. Įkve­pian­ti ži­no­ma as­me­nybė. Kodėl?
Gin­ta­ras Be­res­ne­vi­čius. Moks­li­nin­kas, in­te­lek­tua­las, ra­šy­to­jas, iš­si­la­vinęs žmo­gus, bet ne­pra­radęs tik­ro gai­va­lo.

E. Mėgsta­miau­sia dai­na (mu­zi­ka) ge­rai die­nos nuo­tai­kai
Man pa­tin­ka ra­mi mu­zi­ka, to­kia, ku­ri skir­ta nu­si­ra­min­ti, su­si­kaup­ti. Klau­sau­si J. S. Ba­cho. Dirb­da­mas ar vaikš­čio­da­mas.

Ome­ga rūgštys. Kas­dienė veik­la sa­vo ir kitų ge­rai psi­chi­nei ir fi­zi­nei svei­ka­tai pa­lai­ky­ti
Vaikš­tau. Nes­var­bu, ka­ran­ti­nas ar ne ka­ran­ti­nas. Ar­ba dvi­ra­čiu va­žiuo­ju. Tai vei­kia ir kūną, ir dva­sią. Žmo­na mie­lai pri­si­jun­gia, o duk­ras ten­ka įkal­binė­ti.