Pažintiniai takai jau laukia lankytojų: kur šiemet žingsniuoti su batais, o kur – basomis?

Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be batų kūną užplūsta energija iš bundančios žemės.

„Pažintinių takų pasirinkimas Lietuvoje yra išties gausus, o jų lankymas patenka tarp populiariausių lankytojų pasirinkimų. Žygiuodami su batais ar basomis pastebėsite, kokia skirtinga yra mūsų šalies gamta ir kiek įvairių potyrių ji suteikia. Tad verta peržvelgti takų aprašymus ir išsirinkti sau tinkamą maršrutą, įvertinus jo ilgį, sudėtingumą ir kitus parametrus. Susikraukite užkandžių krepšį ir pirmyn – gamtinėti“, – sako Neringa Sutkaitytė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė.

„Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Pavyzdžiui, aktyviai ir tvariai keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus kviečia pažintiniai takai. Tai ir populiarusis Arlaviškių kadagių takas Kauno marių regioniniame parke, ir medinis Mūšos tyrelio takas per pelkę Žagarės regioniniame parke, ir Meironių takas Aukštaitijos nacionaliniame parke, supažindinantis su ežeringu kraštovaizdžiu bei saugoma biologine įvairove... Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, – kalba Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.

Pažintiniais takais kasmet vaikštantys žmonės tikina, kad, ištyrinėjus vieną, apima noras iškart planuoti kitą žygį. Pavasarį ir vasarą saulei įšildžius žemę, verta išbandyti pažintinių takų alternatyvą – pasivaikščiojimą basomis specialiai basakojams įrengtose atkarpose. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ragina Lietuvos regionuose atrasti gamtos paslaptis ir legendas – išbandyti daugiau nei 100 takų. 

1. Amalvos pelkės pažintinis takas Žuvinto biosferos rezervate (Marijampolės r.) yra vadinamas nykštuku. Dėl to, kad jis – labai trumpas (121 m ilgio) ir puikiai tinkamas pradedantiems ir labai mažiems žygeiviams. Tačiau žengdami juo galite dairytis po Suvalkijoje didžiausią Amalvos pelkę. Prie tako įrengti informaciniai stendai apie pelkių augalus bei gyvūnus, yra apžvalgos bokštelis.

2. Briedžių takas (Širvintų r.) yra geriausia vieta pradėti pažintį su briedžiais. Girių galiūnai niekur nebėga ir nebijo žmonių, nes jie – mediniai, sustatyti aplink Širvintų tvenkinį. Briedis – vėtrungė, briedis – suoliukas ir kiti mediniai girios karaliai take atsirado po medžio drožėjų plenero. Žalioji zona prie Širvintų paplūdimio pildosi vis naujais gyventojais, jų čia jau apie 30.

3. Medžio drožėjų meistrystė nustebins ir Kazlų Rūdos pažintinio miško tako (Kazlų Rūdos sav.) tyrinėtojus. Norintys gamtoje pamatyti žvėrių, šiame take tikrai „sutiks“ medinius miško gyventojus. Takas įdomus tuo, kad pristato Kazlų Rūdos pavadinimo kilmę bei geležies gavybos istoriją. Viena iš atrakcijų – žygeivių laukiantys vokiški kalneliai.

4. Dubingių piliavietės pažintinis takas Asvejos regioniniame parke (Molėtų r.) yra tarsi kelionės į Lietuvos istoriją bilietas. Būtent iš šios vietos prieš 500 metų skriejo Barboros Radvilaitės meilės laiškai Žygimantui Augustui. Barbora buvo apsistojusi čia stovėjusiuose Radvilų rūmuose po slaptų vedybų. 1,5 km ilgio takas prikelia karališkos meilės istoriją: veda pro specialiu gaubtu uždengtą Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją, buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietą, Radvilų palaidojimo kriptą.

5. Sudargo piliakalnių basų kojų takas (Šakių r.) – tai galimybė prisiliesti prie istorijos ir legendų, ir prie gamtos. Penkių Sudargo piliakalnių kompleksas laikomas svarbiausiu po žymiųjų Kernavės piliakalnių. Jis mena kovų su kryžiuočiais laikotarpį, todėl išbandyti basų kojų taką šioje istorinėje vietoje prie Nemuno – išskirtinė patirtis. Tako ilgis – beveik 200 m, dangos paruoštos tik iš to, kas randama gamtoje.

6. Pojūčių takas Taurų nuotykių parke (Tauragės r.) – atrakcija ir terapija, laukianti didžiausio Žemaitijoje pramogų parko lankytojų. Čia sukurtas basakojų takas yra rekordininkas, nes jame net 100 skirtingų paviršių ir 100 skirtingų pojūčių basoms kojoms.

7. Pasimasažavus padus verta užsukti į Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštą, esantį Pagramančio regioniniame parke, maždaug už pusvalandžio kelio automobiliu. Apžvalgos bokštas stipriai prisidėjo prie to, kad lankytojai naujai atrastų ir netoliese esantį Akmenos pažintinį taką. Beveik 1 km ilgio tako pradžia – smagiai įrengtoje poilsiavietėje „Lakštingalų slėnis“. Tako atrakcija – du kabantys tiltai per upę.

8. Germanto ežero pažintinis takas (Telšių r.) vilioja keliauti gilyn į Žemaitiją. O gal tai velnių burtai traukia į šį kraštovaizdžio draustinį? Mat eidami taku palei Germanto ežerą sužinosite net kelias legendas, kurių pagrindiniai herojai – velniūkščiai. Vieną raguotąjį net sutiksite, rymantį prie šaltinio. Take laukia ir šeimyninės sūpuoklės, akmenų energetinis labirintas, meditacijos nameliai. Gera idėja – į žygį pasiimti maudymosi kostiumėlį ir išbandyti smėlėtą ežero paplūdimį.

9. Ne ežero, o upės tėkmę stebėti mėgstantys keliautojai turėtų atvykti į Nevėžio slėnio pažintinį taką Krekenavos regioniniame parke (Panevėžio r.). Per regioninį parką vingiuojantis Nevėžis su 100 skirtingų senvagių kuria ypatingą kraštovaizdį. Greta vienos iš jų, pasagos formos senvagės, vingiuoja 1,6 km ilgio Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Šalia įrengta apžvalgos platforma.

10. Pėsčiųjų takas šalia Ventos upės, Dirvonėnuose (Šiaulių r.) atveria atkarpą, skirtą pasivaikščiojimui be batų. Čia prisiminsite, kad pėdos yra žmogaus kūno žemėlapis. Palei Ventos upę vaikštant basomis galima išbandyti įvairios faktūros pagrindą – nuo įvairaus pjovimo medienos iki įvairių spyglių, kankorėžių ar net kelių rūšių smėlio.

11. Planuojantys traukti į Kretingos pusę, turėtų išbandyti Jauryklos basų pėdų refleksoterapijos taką (Kretingos r.). Parkas palei Jauryklos upelį tapo mėgstama vietinių gyventojų ir čia besilankančių svečių, ypač šeimų su vaikais, vieta. Mat be pasivaikščiojimo takų, atokvėpio erdvių ir žaidimų aikštelių čia yra ir takas basakojams, skatinantis atsipalaiduoti, nusimesti kasdienybės rūpesčius, sustiprėti.

12. O štai į „Barsuko olą“ geriau leistis su batais. „Barsuko ola“ kviečia į pažintinį geologinį taką Biržų regioniniame parke (Biržų r.). Einat 700 m ilgio taku galima apžiūrėti net 13 čia paslaptingai atsivėrusių smegduobių. Tarp jų – smegduobės, pavadintos „Geologų duobė“, „Lapės ola“, „Barsuko ola“ ir kitos.

13. Žygeiviai, kurie labiau žavisi paukščiais negu barsukais, turėtų išmėginti Skaistgirio basų kojų taką (Joniškio r.). Skaistgirio Uolyno kalno slėnyje į dangų kyla apžvalgos bokštas, o ant žemės akį patraukia įspūdingos medinės paukščių skulptūros. Take, taip pat, įrengtos ir vaikų žaidimų aikštelės. Basų kojų taką čia galima įveikti net naktį, nes veikia naktinis apšvietimas.

14. Lietuvos pietuose keliautojų laukia pažintinis takas Bijotų–Širvinto miškais Metelių regioniniame parke (Lazdijų r.). Pažinti Metelių regioninį parką, kuriame tyvuliuoja Didieji Pietų Lietuvos ežerai: Dusia, Metelys ir Obelija, vis dar gyvena baliniai vėžliai, o pavasarį ir rudenį apsistoja dideli migruojančių vandens paukščių pulkai, galima einant 3,5 km ilgio Bijotų–Širvinto miškų pažintiniu taku. Jis prasideda prie Metelių regioninio parko lankytojų centro.

15. Ne trys ežerai, o trys piliakalniai yra Dūkštos pažintinio tako Neries regioniniame parke (Vilniaus r.) lankytojų magnetas. Be jų parke rasite ir vieną iš Lietuvos kalnų upelių. Srauniosios Dūkštos vanduo krenta net iš 20 m aukščio. Ir visai tai – vos už pusvalandžio kelio nuo Vilniaus.

Dūkštos pažintinio tako ilgis siekia 5 km. Maršrutas laikomas vienu sudėtingiausių Neries regioniniame parke, tačiau jis pilnas kvapą gniaužiančių istorijų. Pavyzdžiui, trys piliakalniai – Bradeliškių, Karmazinų ir Buivydų – papasakos apie valstybę įkūrusius sausumos vikingus, o apleistas Bradeliškių malūnas – apie vietos vaiduoklius. Neužmirškite pasigėrėti gamtos vertybėmis: giliu slėniu, almančia Dūkšta, augmenija.

16. Pažintinius takus prie Kauno marių pamėgę kauniečiai turėtų atrasti ir Gastilonių pažintinį taką Kauno marių regioniniame parke (Kaišiadorių r.). Storiausia Lietuvoje Rumšiškių miško pušis, kuriai yra apie 400 metų, žymi tako pradžią. 3 km ilgio takas stačiais šlaitais veda ant Gastilonių atodangos, atveriančios Kauno marių panoramą nuo 30 metrų aukščio.

Drauge su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba informaciją apie pažintinius takus surinkusi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komanda pastebi, jog greta pažintinių takų įvairiuose Lietuvos regionuose galima rasti ir kitų patrauklių turistinių objektų, pavyzdžiui, apžvalgos bokštų, muziejų ar dvarų. Visi jie – verti būti įtraukti į savaitgalio ar ilgesnės trukmės kelionių po Lietuvą planus.