Pavojingą paveldimą vėžį padės nustatyti paprastas kraujo tyrimas

Vyrai, paveldėję prostatos vėžio rizikos genų mutaciją, gali susirgti, nesulaukę nė keturiasdešimties. Toks vėžys labai piktas ir greitai plinta. Tačiau, žinant, kad yra tikimybė susirgti prostatos vėžiu, galima dažniau tikrintis ir išvengti liūdnų padarinių.

Įtarė žmona

45-erių Algimantas jau dvylika metų gyvena Anglijoje. Dirba didelėje transporto kompanijoje, o žmona Nijolė – privačiuose slaugos namuose. Du vaikai baigia mokslus.

„Atrodė, kad gyvenimas ėmė lengvėti, – sako Algimantas, – bet, pasirodo, apsidžiaugiau per anksti.“

Prieš porą metų Nijolė, grįžusi iš darbo, nei iš šio, nei iš to pasakė vyrui: „Manau, tau reikėtų atlikti PSA testą.“ Algimantas tik nusijuokė, tačiau žmona tapo atkakli. Galiausiai vyras neištvėrė ir kreipėsi į polikliniką. Tyrimo rezultatus medikai jam pranešė telefonu – įtariamas prostatos vėžys. Po tolesnių tyrimų paaiškėjo, kad Algimantas ligą paveldėjo. „Iš pradžių nustebau – mano tėvas juk neserga, tik mama, būdama vos trisdešimt aštuonerių, mirė nuo krūties vėžio“, – pasakoja vyras.

Dabar Algimantas jau perėjo pirmąjį gydymo etapą. Tyrimai rodo, kad viskas gerai, tad jis tikisi, jog ligą nugalėti pavyks.

Sukelia genų mutacijos

„Neseniai paaiškėjo, kad BRCA genų mutacijos padidina prostatos vėžio riziką, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė. – Vyrams, paveldėjusiems šią mutaciją, rizika susirgti didėja iki 40 proc. Beje, ši mutacija didina pavojų susirgti ir kasos vėžiu, melanoma, tad su gydytoju genetiku turėtų konsultuotis visi šeimos nariai.“

Apie 10 proc. visų nustatomų navikų yra paveldimi, ne išimtis ir prostatos vėžys. Jei šeimoje prostatos vėžiu serga tėvas ar brolis, rizika susirgti padvigubėja, o jei serga du giminaičiai – ligos rizika padidėja net penkis kartus.

Ne visi žmonės, kurie serga prostatos ar kitu vėžiu, tiriami, ar nėra šeiminio vėžio rizikos. Šeimos gydytojai nesunkiai gali įtarti paveldimus prostatos vėžio atvejus tuomet, kai šia liga susergama iki 50 metų, kai keli pirmos eilės giminės serga prostatos vėžiu arba kai giminėje prostatos vėžys pasireiškia su kitomis potencialiai šeiminėmis onkologinėmis ligomis – krūties, kiaušidžių, kasos piktybiniais navikais, melanoma. Įtarus šeiminio prostatos vėžio atvejį, šeimos gydytojui rekomenduojama pacientą siųsti konsultuotis pas genetiką, dirbantį specializuotame vėžio centre. Gydytojas nustato, ar reikia atlikti genetinį tyrimą, kuriam tereikia nedidelio kraujo ėminio.

Geriausia, kai šeiminio vėžio rizika nustatoma, iki pasireiškiant ligai. Įtarus paveldimą prostatos vėžį, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju urologu. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testas turėtų būti atliekamas kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją – nuo 45 metų. Paveldimas prostatos vėžys yra labai agresyvus, greitai plinta, todėl labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir pritaikyti tinkamiausią gydymą.

Galima pataisyti

Pastaruoju metu kuriami genų redagavimo įrankiai. Jie dar netaikomi paveldimam vėžiui gydyti, bet jau naudojami, gydant kai kuriuos kraujo navikus. Paciento imuninės ląstelės pertvarkomos taip, kad pažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Nors ši technologija labai brangi, tačiau kai kuriais atvejais padeda išgydyti ypač sunkius ligonius.

„Daug vilčių dedame į imunoterapinius preparatus, tačiau tik nedidelė dalis prostatos navikų jiems jautrūs. Labai svarbu individualiai parinkti vėžio gydymo būdą, o tai padaryti padeda naviko genetiniai tyrimai. Tai dar naujiena Lietuvoje, bet tikiu, kad netolimoje ateityje jie taps pagrindiniu įrankiu, skiriant tinkamiausią gydymą kiekvienam ligoniui“, – tikisi prof. S. Jarmalaitė.

Svarbi artimųjų parama

Profesorė tikina, kad paveldimo vėžio diagnozę išgirdę žmonės patiria itin didelį stresą. Jie išgyvena ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl to, kad galbūt ligos genas paveiks ir jų vaikus.

„Nacionaliniame vėžio institute dirba kvalifikuoti psichologai, jie teikia pagalbą visiems ligoniams. Gydytoja genetikė konsultuoja ne tik paveldimu vėžiu sergančius ligonius, bet ir jų artimuosius. Šeimos parama ir supratimas, išgirdus paveldimo vėžio diagnozę, labai svarbu. Paveldėta mutacija toli gražu nėra nuosprendis. Net ir paveldėjus riziką keliančią mutaciją, liga nebūtinai pasireiškia, o laiku nustatytas ankstyvos stadijos vėžys – dažniausiai pagydoma liga“, – tvirtina S. Jarmalaitė.

Profesorė džiaugiasi, kad visuomenės požiūris į vėžį sparčiai keičiasi: vyrus į ligoninę atlydi žmonos. Jos aktyviai teiraujasi apie tyrimų rezultatus, galimus problemos sprendimo būdus, bet svarbiausia – padrąsina ir nuramina.

„Artimųjų pagalba labai svarbi, – įsitikinusi profesorė. – Vyrus įtikinti tirtis, aktyviai dalyvauti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje – iššūkis. Moterys turėtų paraginti ir priminti laiku atlikti PSA testą, kad išsaugotų savo artimųjų sveikatą.“

Reklama