Pavojingą odos vėžį išgyvenusi jauna moteris ragina nevaikščioti į soliariumus

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

1983

Soliariumai paskutinėse mokyklos klasėse ir pasikaitinimas saulėje sodyboje išėjus motinystės atostogų šiaulietei Simonai Šidlauskei lėmė odos vėžio diagnozę. Melanoma jai nustatyta besilaukiant antrojo vaikelio. Dabar jam penki mėnesiai, apie išoperuotą melanomą jaunai moteriai primena tik randas juosmens srityje. Pasakodama savo istoriją, ji nori paraginti žmones stebėti savo kūną ir nepasiduoti įdegusios odos madai.

Diagnozė – besilaukiant antrojo vaiko

„Savo diagnozę sužinojau praeitų metų rugpjūtį – pirmos stadijos melanoma. Tuo metu buvau antrą kartą nėščia.

Apgamas atsirado pirmo nėštumo metu. Gegužės mėnesį išėjau motinystės atostogų, sodyboje pasėdėjau prieš saulutę – buvo išberta nugara, pasideginau, nes įprasta manyti, kad saulė naikina spuogus. Liemens srityje atsirado apgamas. Jis nekito, nebuvo nei didelis, nei labai negražus. Buvo mintis, gal reikės nueiti pasitikrinti. Prieš metus vėl pastojau, tuomet netrukau pajusti, kad apgamą pradėjo niežėti, o po poros mėnesių pakito spalva“, – pasakojo į Euromelanoma konferenciją, skirtą šviesti visuomenę, atvykusi S. Šidlauskė.

Iš pradžių jauna moteris galvojo, kad apgamą kliudė drabužis, tačiau šis po kurio laiko pajuodo, niežėjo vis įkyriau. Ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Šiauliuose dermatologų ne itin daug, todėl pacientei buvo pasiūlyta apgamą nufotografavus dermatoskopu išsiųsti apžiūrėti specialistams kitame mieste. Atėjo atsakymas, kad tai yra melanocitinis apgamas, reikėtų po trijų mėnesių pasitikrinti.

„Viduje buvo neramu, pamaniau, reikia kreiptis į chirurgą – nenoriu to apgamo, tegu jis geriau išnyksta, – nuojauta pasikliovė šiaulietė. – Kreipiausi, išoperavo, tada sužinojau diagnozę. Buvo labai sunku, nes laukiausi, visų reikalingų tyrimų man negalėjo atlikti, nei kompiuterinio tomografo, nei kitų. Aplankiau daug gydytojų, įvairių nuomonių sulaukiau, džiaugiuosi, kad pagimdžiusi lėliuką, važiavau į Nacionalinį vėžio institutą, persioperavau – šiuo metu nėra jokių pakitimų, gyvenu toliau ir džiaugiuosi gyvenimu“.

Melanomos pašalinti pirmosios operacijos metu nebuvo galima, nes jeigu esama tam tikro gylio, tenka giliau ir plačiau išpjauti audinius. Pirmą kartą melanomą jai išoperavo kaip apgamą, neapimdami kraštų.

Į soliariumus žiūri atsargiau

Patyrusi, ką reiškia išgirsti piktą ligą liudijančią diagnozę, S. Šidlauskė prisipažino, kad tam galėjo turėti įtakos ir pomėgis vaikščioti į soliariumus. Pati būdama šviesiaodė, ji dar mokyklos laikais norėjo džiaugtis įdegusios odos efektu – dabar norėtų žmonėms pasakyti, kad į šią madą žiūrėtų atsargiau. Tradicija geras atostogas sieti su rusvu įdegiu, reguliariai lankytis soliariumuose galėtų užleisti vietą sveikam natūralumui.

Dviejų vaikų mama kvietė labiau nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti savo atžalas.

„Jeigu pastebite, kad kažkas negyja ilgiau negu du mėnesius, auga, iškilu, kitos spalvos, keičiasi kontūras, dydis, kraujuoja – geriau nedelsti ir kreiptis į gydytojus“, – patarė Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro profesorė, Euromelanomos akcijos Lietuvoje koordinatorė Matilda Bylaitė – Bučinskienė.

Rankiniai, skaitmeniniai dermatoskopai kasmet melanomą gydytojams padeda diagnozuoti geriau. Vis dėlto, pasak gydytojos, nėra taip lengva atpažinti melanomą, kad ir kaip stengtumeisi. „Nebūtinai ji gali būti juoda, gali būti rožinės spalvos, mažytė ir labai pikta. Išraiškos variantų daug, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, jeigu kas keičiasi, nes įprastai melanoma jokių simptomų neturi – nei skauda, nei niežti. Dažniausiai žmonės ją pastebi, kai ima kraujuoti, žymių lieka ant patalynės, rūbų – tada, kai ji pažengusios stadijos“, – sakė M. Bylaitė – Bučinskienė, pridūrusi, kad dermatovenerologai deda visas pastangas, kad medikai, ypač šeimos gydytojai, lengviau pastebėtų pirmuosius simptomus.

Stebint apgamus, kurie iškilę, kliūva už drabužių, reikėtų paprašyti gydytojų įvertinti, ar tai galėtų būti melanocitinis apgamas, displastiniai apgamai, ar seborėjinė keratozė, pamatuoti odos darinių riziką supiktybėti – ypač jeigu šeimoje jau yra pasitaikę melanomos atvejų. Jeigu nusprendžiama pigmentinį darinį šalinti, tai galima daryti chirurginiu būdu arba lazeriais, kitomis priemonėmis. Melanoma šalinama dažniausiai chirurginiu būdu. „Jeigu tik įtariamas bet koks piktybiškumas, yra šventas reikalas operuoti, išpjauti“, – aiškino gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja.

Pasaulyje melanomos gydomos komandos principu, konsultuojantis odos, chirurgijos, plastikos bei kitiems specialistams. Kartu jie sprendžia, kaip geriausia gydyti ligą.

Oda „atsimena“ nudegimus saulėje

Melanomos pikas – 52 – 55 metai, vis dažniau suserga tiek moterys, tiek vyrai, amžius jaunėja: daugėja sergančių 25 – 30 metų amžiaus jaunų žmonių. „Vis dažniau suserga jaunimas, kuris daug keliauja, daug dirba, patiria streso, nori visaverčio gyvenimo, rūpinasi grožiu, vaikšto į soliariumus. Yra labai daug mitų, kurie veda į liūdnas pasekmes.

Oda turi atmintį, ji kaip bankas, tik saugo blogus prisiminimus ir pažaidas. Reikia žinoti, kad per gyvenimo eigą visos pažaidos sumuojasi, ir mes turime tai, ką „prisidirbome“ anksčiau“, – neslėpė M. Bylaitė – Bučinskienė.

Daugiau apgamų paprastai atsiranda per pirmuosius gyvenimo metus, vaikams einant į mokyklą, praleidžiant daugiau laiko saulėje. Rizika susirgti melanoma didėja žmonėms, kurie sau ant žasto suskaičiuoja daugiau negu dvidešimt apgamų. Maždaug iki 30 metų amžiaus gali atsirasti vis naujų apgamų, vėliau jie ima nykti, atsiranda kiti odos dariniai, pavyzdžiui, seborėjinės keratozės, vyšninės angiomos, kuriuos irgi galima susieti su nesaikingu buvimu saulėje.

Išoperavus melanomą, žmogus dar stebimas penkerius metus, kas tris mėnesius atliekami tyrimai. Pasitaiko atvejų, kai po metų ar dviejų, kitoje vietoje atsiranda nauja melanoma.

„Melanoma yra viena pikčiausių vėžio formų, kuri pakankamai dažna pasaulyje. Lietuva ne išimtis, pas mus šių susirgimų daugėja, liūdniausia, kad ir tarp jaunų žmonių. Vienas iš veiksnių, lemiančių melanomą, yra ultravioletiniai spinduliai.

Melanomos gydymui kasmet iš PSDF skiriama vis daugiau lėšų: jeigu 2014 metais buvo išleista apie 400 tūkst. eurų, tai 2016 metais – daugiau nei 500 tūkst. eurų“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Prasidėjus saulės sezonui, taip pat ir keliaujant į šiltesnio klimato šalis, gydytoja dermatovenerologė paragino žmones būti budresnius, nepadauginti saulės vonių. Drabužiais, pasak jos, lietuviai rūpinasi labiau negu savo oda – tačiau jos nepersirengsi, todėl verta prevencija nuo melanomos susirūpinti anksčiau negu atšventus penkiasdešimtmetį, kai susirgimų skaičius pasiekia piką. „Jautriausias periodas yra iki pilnametystės, odos pažaidos, stiprūs nudegimai iki pūslių kelia didžiausią riziką susirgti melanoma.

Lietuvoje vis dar labai populiarūs soliariumai. Norisi šilumos, saulės, bet reguliarus lankymasis juose sukelia didesnę riziką susirgti ne tik odos melanoma, bet ir akių dugno melanoma, akių melanoma – rizika padidėja 75 proc. Nors 90 proc. žmonių žino apie žalingą saulės poveikį, kai reikia apsisaugoti, tik iki 15 proc. jų iš tikrųjų saugosi nuo žalingų spindulių. Tai rodo, kad mes nelabai rūpinamės savimi“, – pastebėjo M. Bylaitė – Bučinskienė.

Prieš išvykdami atostogauti ir grįžę iš saulėtų vietovių žmonės turėtų apžiūrėti savo kūną, ar neatsirado naujų apgamų, kitokių odos darinių.

Stipriai nudegę saulėje odą praeityje, dabar gyvenantys saulėtuose kraštuose, sergantys gretutinėmis ligomis ar šeimoje turėję odos vėžio atvejų žmonės kviečiami nemokamai pasitikrinti gegužės 12 dieną, vidurdienį, Rotušės aikštėje, kur būrys medikų galės kiekvieną savanorį apžiūrėti nuo galvos iki kojų.

Prevencija – stebėti odos dėmes

Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinės mokslinių tyrimų srityje agentūros duomenimis, nemelanominiu odos vėžiu ir melanoma kasmet suserga daugiau nei 3,5 mln. Europos gyventojų. Odos vėžys dažniausias, o paplitimas sparčiausiai augantis tarp visų vėžių. Tik 62 proc. europiečių naudoja apsauginius kremus nuo saulės.

„Tavo oda – nepakeičiama“ – tokiu šūkiu medikai šiemet stengiasi atkreipti žmonių dėmesį į būtinybę saikingai būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Melanoma yra rečiausiai pasitaikantis, tačiau pavojingiausias odos vėžys, jis gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Pasirodo kaip dėmė, kuri bėgant laikui tampa tamsiai pigmentuota, netaisyklingais kraštais, skirtingų spalvų ar kaip staigiai augantis raudonas mazgelis. Apskritai patartina atkreipti dėmesį į odos dėmes, kurios keičia dydį, spalvą, formą, turi nelygių kraštų, yra kelių atspalvių, niežti, turi perlamutrinį atspalvį, atrodo kaip žaizdos ir negyja, pasidaro šiurkščios, pleiskanoja, atrodo kitaip nei kitos kūno dėmės.

Didesnę odos vėžio riziką turi šviesios odos, greitai saulėje nudegantys, arba vaikystėje labai saulėje nudegę žmonės. Taip pat daug būnantys saulėje, atostogaudami mėgstantys intensyviai pasideginti, reguliariai besilankantys soliariume, turintys ant kūno daugiau nei penkiasdešimt apgamų.

Ankstyvojoje stadijoje diagnozuojamas vėžys išgydomas, tereikia laikytis paprastos taisyklės – pastebėjus neįprastą odos darinį, kreiptis į medikus.

14348970-1250132908350986-623096437-n.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt