Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pasitarimo dalyviai P. Klimo tėviškėje. KPD nuotrauka
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai, siekdami glaudesnio bendradarbiavimo su vietos savivalda, organizuoja bendrus pasitarimus. Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus specialistai, susitikę su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu Plikaičiu, mero pavaduotoju, bei kitais savivaldybės darbuotojais, aptarė paveldo objektų išsaugojimo ir pritaikymo perspektyvas. Pats Kalvarijos miestas yra istorinis, jo pradžia skaičiuojama jau nuo XVIII a. pirmos pusės.
Kalvarija XIX a. 9 d-metyje buvo tapusi vienu iš svarbesnių uždraustos lietuviškos spaudos gabenimo iš užsienio ir platinimo centrų. Čia veikė knygnešiai: Juozas Kancleris (1859-1936), Agota Zigmantaitė (1855-1951) ir kt. XIX a. pabaigoje Kalvarijos kalėjime buvo kalinami žymūs lietuvių tautinio judėjimo veikėjai: Vincas Kudirka (1858-1899), 1897 m. prasidėjus „Sietyno“ draugijos bylos nagrinėjimui ir Jonas Čėsna (1871-1912), Juozas Kačergius (1862-1943), Andrius Matulaitis (1872-1958), Petras Matulaitis (1865-1900) ir kt.
Mieste taip pat gausu kultūros paveldo objektų, tarp kurių žymus Pašto stoties kompleksas, vadinamas arklių paštu (unikalus kodas Kultūros vertybių regiatre 15976). Istorinis pašto kelias jungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą. Šalia kelio XIX a. buvo statomi pašto stočių pastatų kompleksai. Iki 1829 m. Kalvarijoje pastatytas pašto stoties pastatų kompleksas, kuris susidėjo iš trijų pastatų, išlikusių iki šių dienų. Šiam kompleksui restauruoti savivaldybės administracija jau yra parengusi projektus. Vadinamasis smuklės pastatas jau restauruotas ir jame įkurtas Kalvarijos kraštotyros muziejus, arklių pašto kiemas išgrįstas akmenimis, savo eilės laukia kiti pastatai.
Atsižvelgiant į tai, kad Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaime, taip pat yra ir 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo, žurnalisto, visuomenės veikėjo Adolfo Klimo ir visuomenės veikėjo, draudžiamosios spaudos platintojo Sergijaus Klimo gimtosios sodybos vieta (unikalus kodas Kultūroas vertybių registre 23137), nuspręsta labiau aktualizuoti šią vietą ir pritaikyti lankymui. Artimiausiu metu, savivaldybė ketina perimti šios vietos panaudą, joje įrengti būtiną infrastruktūrą, kad atvykusieji galėtų be trukdžių privažiuoti prie šios sodybos, galbūt pasislėpti nuo saulės ar lietaus ir pasidžiaugti gražia aplinka.