Paveldosaugininkai šokiruoti: prie Vedrių piliakalnio naikinamas kultūrinis sluoksnis

Tauragė

J. Viršilienės nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

134320

2020 m. birželio 6 d. Šilalės rajono paveldosaugininkė Jurgita Viršilienė, atvykusi prie nekilnojamojo kultūros paveldo objekto - Vedrių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 23928) pastebėjo kultūros vertybės naikinimą.

103116796-1903818023086144-2580538423436676376-o.jpg

103117464-1903817976419482-5520647310086457563-o.jpg

Saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje, esančioje Akmenos dešiniajame krante, maždaug 40x12 m plote fiksuota iškasa, kurios gylis nuo esamo žemės paviršiaus siekia iki 1 m. Maždaug 14x10 m plote, kuris nėra užpiltas, matyti kultūrinis sluoksnis, rasta lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų. Likusi iškasta dalis jau užpilta atvežtu žvyru. Apie šį atvejį Šilalės rajono savivaldybė informavo KPD Tauragės skyrių ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas.

Į įvykio vietą birželio 9 d. nuvykę KPD Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Remeikis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugosdepartamento Šilalės rajono agentūros vedėjas Antanas Leščiauskas ir Šilalės rajono paveldosaugininkė J. Viršilienė, aptiko piliakalnio papėdės gyvenvietę toliau naikinant, iškasoje stovėjo ekskavatorius, atvyko ir piliečiai su savivarčiu sunkvežimiu. Jie pripažino, kad kasė kultūrinį sluoksnį, jį transportavo, o iškasas užpylinėjo žvyru. Buvo iškviesta policija, atvykę pareigūnai fiksavo įvykį ir atliko pirminius tyrimo veiksmus.

Piliečiai žinojo, kad pažeidžia įstatymą

Piliečiai užsiima žemių pardavimo veikla. Toje vietoje, kaip matėsi, buvo iškastas juodžemis. „Jie puikiai žinojo, kad tai yra saugoma teritorija. Žinojo ir kad toje vietoje negalima kasti, - pasakojo J. Viršilienė. – Dalis šios Vedrių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijos – jų privati žemė, tačiau jie žino, kad ir privačiai žemei galioja tie patys teisiniai reikalavimai bei apribojimai, kurie taikomi archeologiniam paveldui. Teritorijos, kurioje yra valstybės saugomas archeologinis paveldas, valdytojais gali būti ir fiziniai asmenys, pavyzdžiui, Šilalės rajone dviejų piliakalnių valdytojai yra fiziniai asmenys, bet jie privalo laikytis visų apsaugos reikalavimų“.

Kaip atkreipė dėmesį KPD Kontrolės skyriaus vyr.specialistas Ričardas Dediala, šis piliakalnis su gyvenviete turi paminklo statusą, o objekto lygmuo – nacionalinis. Objekto vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą – kultūros paminklas yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, todėl jam taikomi griežti apribojimai.

Objektas saugomas moksliniam bei viešajam pažinimui ir naudojimui ir todėl jame pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (NKPAĮ) taikomas 19 straipsnis. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama: naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes; naikinti ar žaloti saugomo objekto ženklinimui skirtas lentas, informacinius stendus. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.

Draudimai tokiuose objektuose

Kaip aiškino R. Dediala, tokiuose objektuose draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

Toks objektas tvarkomas pagal Archeologinės vietos tipinio apsaugos reglamento 18 punktą: „Visi archeologinės vietos priežiūros darbai turi būti atliekami nepažeidžiant šios kultūros vertybės kultūrinio sluoksnio. Dirbant draudžiama rauti kelmus ir krūmus, kasti, arti ar kitaip judinti žemę archeologinėje vietoje ir jos teritorijoje.“ Reglamento 16 punktas nurodo: „Archeologinės vietos (jos dalies) savininkas (valdytojas) gali savarankiškai atlikti jos priežiūros darbus: atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius ir šiukšles, nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, krūmus ir atžalas (nepažeisdamas kultūrinio sluoksnio), genėti atskirus medžius, kirsti ir retinti krūmus, šienauti, ištaisyti nedidelius reljefo defektus (užberti juos atvežtu gruntu); atstatyti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus arba pakeisti juos naujais, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius senovės statinių griuvėsių ir liekanų elementus, nykstančius riboženklius pakeisti naujais, prižiūrėti vandens telkinius, kurie ribojasi su archeologinės vietos teritorija (valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti krantų tvirtinimo įrenginius).”

„Akivaizdu, kad šioje vietoje padaryta didelė žala saugomam objektui. Pagal NKPAĮ, už tokius pažeidimus juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo 868 eurų iki 11 584 eurų. Be to, tokiais atvejais sudaroma žalos komisija. Pažeidėjai pirmiausia gauna baudą, o paskui paskaičiuojama žala kultūros paveldui, kurią pažeidėjai turi sumokėti“, – sakė R. Dediala.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt