Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kultūros vertybių registro nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: KPD
Bus kalbama apie kultūros paveldo vietovei taikomus reikalavimus ir palaikomąją statinių priežiūrą. Statinių savininkai turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti specialistų atsakymus. Konsultavimo vieta – Upynos g. 3, Skaudvilė. Konsultacijoje dalyvaus ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos specialistai, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai.
Skaudvilės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1760 m., kuomet Romos popiežius Klemensas XIII išleido bulę, kuria Skaudvilės koplyčiai suteikė teisę rengti Švento Kryžiaus atlaidus. XVIII a. II p. Skaudvilė buvo linijinio plano gyvenvietė Tauragės - Nemakščių kelyje, jos vakarinėje dalyje stovėjo medinė filijinė bažnyčia, kurią 1797 m. pakeitė gyvenvietės pietvakarinėje dalyje (dabartinė Tauragės g. 2) pastatyta nauja katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia.
Miestelio augimas XIX a. pr. teikia pagrindą prielaidai, kad XIX a. pirmame ketvirtyje miestelyje susidarė savito radialinio plano užuomazga: tarp dviejų kryžkelių plytėjo turgaus aikšte tapusi ankstesnės kaimavietės gatvė ar jos atkarpa. 1832–1858 m. nutiesus Rygos–Tauragės plentą, Skaudvilėje galutinai susiformavo radialinis planas su aikšte Centrinėje dalyje. XIX a. vid. Skaudvilėje rinkosi turgus ir 4 ar 5 prekymečiai.
Po 1861 m. žemės reformos įsteigtas Skaudvilės valsčius, o 1875 m. – miestelio valdyba. 1873 m. miestelyje nurodyta buvus 80 kiemų su 712 gyventojų, 3 maldos namai, žydų mokykla, o 9 dešimtmetyje – dar ir mokykla, krautuvė, užvažiuojamieji namai, 5 aludės, vaistinė. 1886 m. pastatyta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia (dabartinė Kelmės g. 22). XX a. pr. pastatyta nauja mūrinė sinagoga (dabartinė Malūno g. 4).
Iki 1910–1912 m. Skaudvilė dar padidėjo: gyveno apie 1500 žmonių, buvo ne mažiau, nei 200 namų, veikė muilo, saldinių dirbtuvės, kalkinė, plytinė. 1915 m. per miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis. Bėgių linija ėjo Kundročių g., aikštės pietiniu pakraščiu ir Kelmės g. 1915– 1916 m. liūtys paplovė siaurąjį geležinkelį, jis nebuvo atstatytas, o vietoje jo nutiestas platusis geležinkelis Tauragė–Šiauliai, kuris aplenkė Skaudvilę.
1921 m. miestelio centrinėje dalyje kilusio gaisro metu sudegė namai turgaus aikštės šiaurės rytų kampe, Kelmės g. iki evangelikų liuteronų bažnyčios bei Vilniaus g. Miestelis nukentėjo ir per 1937 m. gaisrą - sudegė 11 namų ir 18 ūkinių pastatų aikštės pietų pusėje ir Vilniaus g. Sudegusių vietoje iškilo mūriniai prekybiniai pastatai, o Vilniaus g. – mediniai namai. 1938 m. Skaudvilėje buvo daugiau kaip 2 000 nuolatinių gyventojų, aktyviai reiškėsi kultūrinės, politinės ir religinės organizacijos, veikė mokykla, skaitykla, dramos būrelis, 4 klasių žydų mokykla su biblioteka.
Antrojo pasaulinio karo metais gaisras sunaikino, stipriai apgadino daugelį miestelio pastatų, tarp jų ir katalikų bažnyčią. 1950 m. Skaudvilei suteiktos miesto teisės. 1955 m. parengta Skaudvilės projektinė schema (archit. A. Eigirdas). Pagal šią schemą miesto centras suplanuotas prie aikštės, pastatus išdėstant tarpuose tarp esamų kapitalinių, o kai kuriuos medinius numatyta išgriauti. 1969 m. Skaudvilei suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, nustatytos paminklo ribos, vertingi elementai. Skaudvilės miesto istorinės dalies unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17110.