Paveldosauginiai Kazlų Rūdos rūpesčiai

Marijampolė

Paminklas Prezidentui Kaziui Griniui ant jo kapo. KPD Marijampolės skyriaus nuotrauka

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

134867

Nors Kazlų Rūdos miestas ir jo istorinė dalis neįrašyta į Kultūros vertybių registrą, kaip vietovė, turinti urbanistinę vertę, ir dėl to miesto gatvių rekonstrukcijos darbus savivaldybei su Kultūros paveldo departamentu derinti neprivalu, tačiau paveldosaugininkus džiugina, kad savivaldybė savo iniciatyva planuoja išsaugoti istorinius akmenų grindinio gatvių fragmentus – kelias išlikusias akmenų grindinio gatves.

Apie tai ir buvo kalbama neseniai įvykusiame Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos ir KPD Marijampolės skyriaus specialistų susitikime. Merui patarta pasikonsultuoti su akmenų grindinio išsaugojimo ir restauravimo darbus valstybės saugomoje vietovėje - Kalvarijos miesto istorinėje dalyje ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 17087) - pernai vykdžiusios įmonės specialistais. Susitikime aptartos ir kitos Kazlų Rūdos savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos aktualijos, tvarkymo vizijos. Savivaldybė planuoja sutvarkyti ir senųjų kapinių (u.k. – 22448) takus, rekonstruoti pagrindinę miesto Vytauto gatvę.

K. Griniaus kapas

Kazlų Rūdos savivaldybė yra pati mažiausia Marijampolės apskrityje. Joje į Kultūros paveldo registrą įrašytas 71 objektas. Du objektai paskelbti nacionalinio lygmens paminklais. Tai Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus kapas ( u.k. - 21852) ir 1918 metų Vasario 16 –osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio gimtosios sodybos vieta, vadinama Dovydaityne ( u.k. - 21541). 27 objektai, esantys savivaldybėje, paskelbti valstybės saugomais.

Turistų lankomas Kazio Griniaus (1866-1950), trečiojo Lietuvos Respublikos prezidento (1926 m.), kapas Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, sutvarkytas ir prižiūrimas. K. Grinius 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Urna su jo palaikais iš Čikagos į Lietuvą buvo parvežta 1996 metais, palaidota gimtinėje. Tais pačiais metais ant jo kapo pastatytas paminklas (skulptorius K. Balčiūnas).

Kelias į Dovydaitynę

Susitikime su meru kultūros paveldo specialistai atkreipė mero dėmesį į 1918 metų Vasario 16 –osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio gimtosios sodybos vietos, kurios žemės sklypas priklauso privačiam savininkui, gyvenančiam Vilniuje, priežiūros darbų problemą. Paveldosaugininkų teigimu, būtina pastatyti antrą kelio rodyklę į gimtosios sodybos vietą miško take, nes turistams sunku rasti privažiavimą prie šio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto. Meras sutiko su specialistų prašymu ir įsipareigojo, kad savivaldybė prisidės prie šio svarbaus objekto priežiūros darbų, taip pat pažadėjo vasaros metu reguliariai nupjauti signataro sodybos teritorijoje augančią žolę.

Minėtoje sodyboje Gulioniškės kaime (buvęs Runkių kaimas) 1886 metų gruodžio 2 d. gimė mokslų daktaras profesorius, ministras pirmininkas, teisininkas, filosofas, rašytojas, redaktorius, leidėjas, visuomenininkas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras P. Dovydaitis. 1940 metais Lietuvą okupavus, P. Dovydaitis, vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto steigėjų, buvo atleistas iš pareigų universitete. Tada jis apsistojo savo ūkyje netoli Ariogalos (dabartinis Raseinių rajonas), Paprienių kaime. 1941 metų birželio 14 d. suimtas, 1942 metais Sverdlovsko (dabartinis Jekaterinburgas) vidaus kalėjime nuteistas ir sušaudytas. Signataro amžino poilsio vieta nežinoma. Vilniuje, Rasų kapinėse, pastatytas kenotafinis paminklas, kuriame įrašytos trijų signatarų – Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono - pavardės. 2000 metais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas kankiniu, įrašytas į XX amžiaus Bažnyčios Martirologiją.

Minėtoje sodyboje – Dovydaitynėje - gimė ir septyni P. Dovydaičio broliai bei viena sesuo: Vincas Dovydaitis - savanoris, vienas pirmųjų įstojęs į Lietuvos Šaulių sąjungą, Pijus Dovydaitis - Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas leitenantas, politinis kalinys, tremtinys, Antanas Dovydaitis - ūkininkas, į Sibirą ištremtas su visa šeima, Juozas Dovydaitis - ūkininkas, leidęs savo namuose įsteigti pradžios mokyklą, Jonas Dovydaitis-Vėjas - Lietuvos partizanas, savo namuose, Garliavos valsčiuje, Čebeliškės kaime įkūręs partizanų bunkerį, kur vyko Birutės rinktinės steigiamasis susirinkimas ir kiti partizanų susirinkimai, suimtas, kalėjęs Vorkutos lageriuose, po mirties apdovanotas Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kūrėjo savanorio medaliu, jam suteiktas laisvės kovų dalyvio kario savanorio statusas, Jurgis Dovydaitis, visą gyvenimą paskyręs tautosakos rinkimui ir fotografijai, savo asmeninį archyvą padovanojęs Lietuvos valstybei (saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), sesuo šaulė, visuomenininkė, Lietuvos Katalikių moterų sąjungos Kalvarijos miestelio draugijos narė Magdalena Dovydaitytė-Auštrevičienė, kuriai vienai pirmųjų suteiktas nusipelniusios Lietuvos mokytojos vardas.

Gimtosios sodybos vietoje, minint Prano Dovydaičio 110-ąsias gimimo metines, 1996 metais buvo pastatyta medinė atminimo lenta, 2007 metais, minint Jurgio Dovydaičio 100-ąsias gimimo metines, ją rekonstravo. 1998 metais pastatytas Vasario 16-osios Akto signataro ženklas. 2012 metais čia pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Dovydaičių ir kitų nužudytų, ištremtų nugriauto Runkių kaimo gyventojų atminimui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt