Pa­tys ma­žiau­si Lie­tu­vo­je dvi­ra­čiai – Šiau­liuo­se

Tęsda­mi pa­si­vaikš­čio­jimą po Šiau­lių bul­varą, kvie­čia­me už­suk­ti į ja­me esan­čius mu­zie­jus. Šįsyk vir­tua­liai ap­lan­ky­ki­me Dvi­ra­čių mu­ziejų. Šiau­liai ga­li pa­si­gir­ti, turė­da­mi vie­nin­telį tokį Lie­tu­vo­je, todėl lan­ky­tojų su­si­domė­ji­mo jam nie­ka­da ne­trūko. Iš ko­kios vie­tos į Vil­niaus g.  esantį pa­statą mu­zie­jus per­si­kėlė dau­giau nei prie­š tris de­šimt­me­čius ir ko­kių išs­kir­ti­nių eks­po­natų ja­me ga­li­me iš­vys­ti?

Pradžia – dviračių gamykloje

Ar žinote, kuo ypatingas Šiaulių miestas? Esame vieninteliai Lietuvoje, turintys specializuotą dviračių istorijai skirtą muziejų.

Jo „šaknys“ – Šiaulių dviračių gamykloje. Tuomet „Vairu“ (dabar – „Baltik vairas“, – aut. past.) vadinta gamykla Dviračių muziejų įkūrė 1980 m. Po penkerių metų jis buvo perkeltas į dabartines patalpas, esančias bulvare. Dar vėliau, t. y. 1993 m., Dviračių muziejus perleistas Šiaulių „Aušros“ muziejui ir tapo vienu iš jo padalinių.

Pirmoji ekspozicija 1985 m. buvo skirta „Vairo“ gamybos dviračiams. Per ilgą laiką eksponatų gausėjo. Diana Vasiljeva, muziejininkė-rinkinio saugotoja, sako, kad eksponatų kiekis ir buvo viena iš priežasčių persikelti į erdvesnes patalpas, jog lankytojai galėtų pamatyti kuo daugiau.

„Ekspozicija beveik nepakito, tik buvo atnaujinta ar papildyta naujais eksponatais ir naujomis tematikomis. Šiuo metu Dviračių muziejaus rinkinius sudaro beveik 1 500 eksponatų. Nemaža jų dalis yra saugoma saugyklose. Ekspozicijoje eksponuojami patys įdomiausi ir lankytojų dėmesio sulaukiantys dviračių technikos, daiktų, spaudinių ir dokumentų eksponatai“, – teigia ji.

Tiesa, muziejui persikėlus į bulvarą, iki 2021 m. patalpose nebuvo daug pertvarkų. 2004 m. atnaujinta muziejaus ekspozicija „Dviratis ir Lietuva“, po kelerių metų ji papildyta Lietuvos dviračių sporto istorija, o 2014 m. ekspozicija dar kartą atnaujinta, įrengti interaktyvūs stendai visuose trijuose muziejaus aukštuose. Ekspozicija pervadinta „Dviratis technologijų pasaulyje“.

Pasak muziejaus atstovės, šiemet vykstančios rekonstrukcijos metu bus pakeisti pastato langai ir išorės durys, apšiltintas cokolis, sienos ir stogas, modernizuota šildymo ir vėdinimo sistema, renovuota apšvietimo sistema.

„Bėgiojanti mašina“? Rasite ir tokią

Kol užeiti į muziejų negalime, pavaikštinėkime po jį virtualiai. Dviračių muziejuje veikianti ekspozicija atspindi dviračio raidą nuo jo išradimo iki šių dienų. Lankytojai įdomių dalykų apie eksponatus gali sužinoti ir pagal chronologiją, ir pagal temas: „Didysis tūkstantmečio taikos žygis aplink pasaulį“, „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu“, „Šiaulių dviračių ir variklių gamykla „Vairas“, „UAB „Baltik vairas“ ir kt. 2010 m. pristatyta tema – „Dviračių sportas Lietuvoje“.

Įdomu, kaip atrodo seniausi eksponatai? Muziejuje rasite medinį dviračio prototipą – „seleriferį“. Tai „bėgiojanti mašina“, kuria 1792 m., pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas. Šią kopiją 1970 m. sukūrė Šiaulių dviračių ir variklių gamykla „Vairas“.

„Dviračių muziejuje galima išvysti vienus iš pirmųjų lietuviškų namų darbo dviračių. Tokių Lietuvoje išlikę nedaug“, – tikina D. Vasiljeva. Unikaliausias ekspozicijoje yra XIX a. pab. Žagarėje sukonstruotas namų darbo dviratis. Visos jo dalys yra nukaldintos iš geležies arba pagamintos iš medžio. Į muziejų šis dviratis atkeliavo 2002 m. iš Šiaulių rajono Gedvydžių k.

Apžiūrėti galima ir dar vieną namų darbo dviratį, vadinamą „Seneliu“. Jį 1914 m. nusikaldino nagingas Pakruojo valsčiaus Lygumų apylinkės kalvis Kazimieras Šuopis. Vienas seniausių eksponatų – apie 1915 m. datuojamas vaikiškas triratukas.

Dėmesys dviratininkams

Trečiajame aukšte įrengta naujausia ekspozicijos tema „Dviračių sportas Lietuvoje“. Eksponuojami sportininkų apdovanojimai, sportinė apranga, dviračių sporto aksesuarai, tarptautinės klasės sporto meistrės šiaulietės Vilmos Rimšaitės BMX dviratis.

Antrajame muziejaus aukšte eksponatai išdėstyti pagal temas. Jose daugiausia dėmesio skiriama dviratininkams, savo žygiais garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje. Galima išvysti vieno garsiausių Lietuvos keliautojų dviračiais, pirmojo tarpkontinentinio žygio dviračiais „Klaipėda–Vladivostokas“ 1960 m. organizatoriaus ir vadovo Liudo Alseikos asmeninius daiktus, kelionės reikmenis, fotografijas, jo dviratį. O gal jums smalsu apžiūrėti dviratį „Red Bull“, kuriuo Sigitas Kučas su bendražygiais 1998 m. apvažiavo aplink pasaulį? Šis pagal specialų užsakymą Vokietijoje pagamintas dviratis – S. Kučo dovana muziejui.

Vienas stendas skirtas buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko inicijuotai ir Vilniaus miesto savivaldybės paremtai akcijai „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu!“

Penkiamilijoninis dviratis ir rekordiniai dviratukai

Visgi didžiausia ekspozicijos erdvė skirta Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ pagamintiems dviračiams. Eksponuojami ir pirmieji Lietuvoje 1951 m. pagaminti dviračiai „Ereliukas“ ir „Kregždutė“. Saugomas 1984 m. pagamintas dešimtmilijoninis dviratis „Ereliukas“ melsvu rėmu su užrašu „dešimt milijonų“. Dar vieną ypatingą ribą žymi dviratis „Panther“. Kai „Vairo“ gamykla buvo reorganizuota, įkurta bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Baltik vairas“. Dabar tai vienas iš Vokietijos dviračių gamybos koncerno „Panther“ padalinių, o Dviračių muziejaus ekspozicijoje galima išvysti Šiauliuose pagamintus trimilijoninį bei penkiamilijoninį „Panther“ dviračius.

Lankytojai muziejuje turi galimybę apžiūrėti velomobilius – ateities transportą. Čia eksponuojamas Rimanto Martinkėno pagamintas velomobilis „Meleta“, Henriko Sutkaus velomobilis „Šiauliai“, Vidmanto Valio dvivietis velomobilis.

Ne kur kitur, o Šiauliuose esančiame Dviračių muziejuje saugomi į Lietuvos rekordų knygą įtraukti dviračiai. Tai juvelyriški H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum“ pripažinti rekordu kaip mažiausi dviračių modeliai Lietuvoje. „Venta“, „Ereliukas“ ir „Kregždutė“ – dešimt kartų sumažintos dviračių kopijos, pagamintos „Vaire“.

Lankomiausias

Iki rekonstrukcijos ir pandemijos Dviračių muziejus viliojo lankytojus. Pasak D. Vasiljevos, jis yra vienas iš populiariausių Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinių. „Didžioji lankytojų dalis atvyksta iš kitų Lietuvos miestų. Sulaukiame tiek pavienių, tiek ir ekskursijų didelėmis grupėmis. Taip pat per metus muziejuje apsilanko ir iš užsienio šalių atvykstantys turistai, didžiausią dalį sudaro kaimyninės Latvijos gyventojai“, – sako ji. O štai šiauliečiai į muziejų dažniausiai užsuka tam tikromis progomis, per valstybines šventes arba specialių akcijų metu.

Dviračių muziejaus lankytojai nelieka be pramogų. Atvykęs į jį, turbūt nė vienas nenorės išeiti, neišbandęs kokio nors dviračio. Visuose trijuose muziejaus aukštuose yra įrengtos interaktyvios zonos.

„Pirmajame aukšte įrengtas interaktyvus stendas „Amžių varžybos“, kuriame varžosi XXI a. dviratis su XVI a. dviračiu, antrajame aukšte lankytojai gali paminti dvivietį velomobilį ir pasižiūrėti du informacinius-pažintinius filmukus apie Vilniaus g. ir apie organizuotas varžybas dviračiais Šiauliuose. Trečiajame muziejaus aukšte įrengtas stendas, kuriame lankytojai, pasirinkę vieną iš siūlomų trasų, mina dviračių trekui skirtą dviratį“, – pasakoja muziejaus atstovė.

Anot jos, įdomiausi lankytojams yra seniausieji eksponatai: „Žinoma, didžiausią susižavėjimą ar susidomėjimą kelia namų darbo dviračiai, kurie datuojami XIX a. pab.–XX a. pr.
Taip pat tarpukaryje Vokietijoje bei Anglijoje gaminti dviračiai. Daug dėmesio sulaukia dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ XX a. 6 deš.–XX a. 9 deš. gaminti dviratukai, kurie daugeliui lankytojų sukelia smagių prisiminimų iš vaikystės. Tie, kurie mėgsta keliauti, ilgiau sustoja ir prie stendų, skirtų kelionėms dviračiais.“

Reklama: OnSport.lt - dviračiai, dviračių dalys ir aksesuarai internetu.