Patys ieško sprendimų

Tradiciškai Prienų ūkininkų sąjungos nariai metų veiklos rezultatus aptardavo dar prieš prasidedant pavasario darbymečiui, bet šiemet dėl karantino ataskaitinis susirinkimas nusikėlė į birželio pradžią. Gal todėl ir kalbėta jo metu buvo daugiau ne apie praėjusių metų darbus, o apie šių dienų aktualijas ir perspektyvą, nes šiandien žemdirbius neretai bando skriausti ir skriaudžia ne tik įstatymai, įvairūs ribojimai, perdirbėjai, prekybininkai, bet ir sausra, lietūs, vilkai… ir net gervės.

Praėjusios savaitės penktadienį „Rasos sodyboje“ vykusio susirinkimo metu trumpai apžvelgdamas praėjusių metų svarbiausius veiklos akcentus apie 140 ūkininkų vienijančios Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius pasidžiaugė, kad jų organizacijos nariai tampa vis aktyvesni, drąsesni išsakydami savo poziciją, teikdami pasiūlymus centrinei sąjungos tarybai bei Vyriausybei. Praėjusiais metais prieniškiai buvo pasikvietę ir tuometinį žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį su visa komanda, kad vietoje atsakytų į rūpimus klausimus, uždavė ir namų darbų, tik, deja, buvęs ministras ne ką tespėjo padaryti, nes netrukus turėjo palikti ministro kėdę.
Prienų krašto ūkininkai buvo matomi ir visose žemdirbių protesto akcijose Lietuvoje ir Briuselyje. Pirmininko, o ir kitų tarybos narių nuomone, sklandžiai praėjo ir Prienų rajono bei Birštono krašto ūkininkus gražiai suvienijusi važiavimo su traktoriais akcija. Joje dalyvavo beveik visų seniūnijų atstovai.
– Mes savo poziciją, kad nesileisime stumdomi, tikrai parodėme, ir valdžia buvo priversta ją išgirsti, – sakė M. Butkevičius.
Praėjusiais metais toliau buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Alytaus profesinio rengimo centru, atgaivinti ryšiai su verslo taryba, į kurią deleguoti 4 nariai, vyko per14 Ūkininkų sąjungos tarybos posėdžių. Pirmininkas tik apgailestavo, kad taryboje šiuo metu savo atstovų neturi N. Ūtos, Išlaužo ir Stakliškių seniūnijos, nors Stakliškių apylinkių ūkininkai aktyviai dalyvavo visuose renginiuose bei praėjusiais metais organizuotose išvykose. O jų pernai būta ir dalykinių, ir pažintinių, ir suderintų su kultūrinių bei istorinių vietų aplankymu, pramoginėmis programomis. „Marijampolės pieno konservuose“ ūkininkai susipažino su pieno perdirbimo technologinėmis linijomis, gaminama produkcija, eksporto ir vietos rinkomis. Pas kaimynus lenkus Punsko valsčiuje jie domėjosi, kaip tvarkomasi šeimos pieno ūkiuose, Vilkaviškio grūdų kooperatyve aiškinosi partnerystės galimybes. Taigi, kaip savo ataskaitoje pažymėjo M. Butkevičius, tarp tarybos išsikeltų prioritetų svarbiausiu buvo ūkininkų telkimas kooperacijai, bendradarbiavimui su kaimynais ir jų gerosios patirties perėmimu. Kartu ilgametis sąjungos vadovas pripažino, kad ūkininkai vis dar labai atsargiai žiūri į kooperatinį judėjimą, abejoja jo svarba, nepasitiki savo jėgomis ir nedrįsta imtis lyderystės. Kartais tam trukdo ir objektyvios priežastys, tokios, kaip žinių stoka, ne pagal reikalavimus vedama apskaita ir kita dokumentacija ir, kaip mano pirmininko pavaduotojas Ovidijus Drūlia, laisvų pinigų stoka.
Ko gero, būtent dėl to užtruko ir projekto rengimas Žemės ūkio ministerijos kvietimui dėl trumposios maisto grandinės. Iš pradžių entuziastingai planavę jungtis į komandą kai kurie ūkininkai vėliau atsisakė savo ketinimų. Ir nors, kaip pasakojo M. Butkevičius, reikėjo keisti paraiškos dalyvius, bet visgi paraišką pavyko parengti laiku. Dabar svarbu, kaip ji bus įvertinta. Jei bus sulaukta teigiamo įvertinimo, logistikos centras bus Prienuose, jau ir vieta parinkta.
Jungtinės veiklos grupės paraiškos tiekėju tapo jaunosios kartos ūkininkas Eimantas Kazakevičius iš Skriaudžių, nepabūgęs rizikos, o pareiškėjų ir partnerių jungtinės grupės administracijos vadove UAB „Miglūnas“, užsiimančios ir mėsos perdirbimu, direktorė Asta Gluoksnienė.
M. Butkevičius tikisi, kad pavyks užpildyti ir grandinėje dar likusią tuščią nišą – surasti ūkį, iš kurio būtų tiekiami pieno produktai. Jeigu į komandą neįsijungs vietos pieno gamintojai, partneriais bus pasitelkti kitų savivaldybių pieno ūkių šeimininkai.
Taigi nors idėja ir sunkiai skinasi kelią, bet jos iniciatoriai tikisi, kad vis daugiau žmonių įvertins tiesiai iš ūkininkų pirkto sveiko, kokybiško ir pigesnio maisto naudą. Juo labiau, kad susirinkime dalyvavę Prienų rajono savivaldybės vadovai meras Alvydas Vaicekauskas ir administracijos direktorė Jūratė Zailskienė pažadėjo, jog savivaldybės administracijos specialistai nuolat bendradarbiaus su jungtine grupe dėl produkcijos realizavimo, kad ji pasiektų ir gydymo įstaigas, ir vaikų ugdymo įstaigas, mokyklas. Be to, direktorės nuomone, reikia pagalvoti ir apie tai, kad ūkininkų realizuojami produktai bei planuojamos edukacijos taptų patrauklios ir turistams.
Prienų rajono savivaldybės meras, sveikindamas ūkininkų iniciatyvą grįžti prie kooperacijos, vylėsi, kad naujos iniciatyvos, pirmeivių ryžtas dar labiau sutelks rajono ūkininkus ir viena iš labiausiai matomų, aktyviai veikiančių visuomeninių organizacijų – Prienų ūkininkų sąjunga taps dar skaitlingesnė. Nes dabar, pasak mero, labai sunku valdyti procesą, kai neturima statistikos, kiek ūkininkų apskritai yra, kai jie susiskaidę.
Susirinkimo dalyviams savo ruožtu buvo įdomu išgirsti iš mero, kiek narių vienija susikūrusi Smulkiųjų pieno gamintojų asociacija, ar ji realiai veikia, ar susitelkė tam, kad įneštų sumaišties ir rūpintųsi daugiau savais interesais? M.Butkevičiui ir kitiems tarybos nariams buvo įdomu sužinoti, kiek minėta asociacija vienija narių, jeigu ji jau turi savo atstovą įvairiose su žemės ūkiu, melioracija, kaimo bendruomenių reikalais susijusiose rajono savivaldybės tarybos sudaromosiose komisijose paramos lėšoms skirstyti. Ūkininkų sąjungos nariams kyla abejonių dėl atstovavimo proporcijų.
Susirinkimo dalyviai taip pat turėjo klausimų savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjai Aušrai Tamošiūnienei, informavusiai apie techninių apžiūrų eigą, galimas kompensacijas pieninių karvių laikytojams dėl Covid-19 padarinių, ūkių registracijos atnaujinimą ir kitus aktualiausius klausimus. Ūkininkai su nerimu diskutavo ir apie patiriamą žalą jau ne tik nuo permainingos gamtos, bet ir nuo gyvūnijos. Vėl vis dažniau susiduriama su vilkų agresija, pasėlių laukus, ypač pupų, žirnių, siaubia žąsys, gervės.
Po šio susirinkimo Prienų ūkininkų sąjungos gretos pamažėjo penkiais nariais, kurie buvo pašalinti dėl kelerius metus nemokėto nario mokesčio, tačiau, M. Butkevičiaus nuomone, tai tik labai laikinas praradimas. Mat sąjungą nuolat papildo nauji nariai. Pirmininkas, o ir visa taryba džiaugiasi jaunais ūkininkais, kurie ateina ne tik dėl papildomų balų paramai gauti, bet ir įsijungia į sąjungos veiklą.
Ramutė Šimukauskaitė