Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Dėl COVID-19 pandemijos dar neatsitiesusių sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų laukia naujas iššūkis – ruošiamasi įgyvendinti europinėmis lėšomis finansuojamą sveikatos sistemos reformą. Sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos vizija buvo pristatyta Seimo komitetuose, savivaldybių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Rudens sesijoje Seimui turėtų būti teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai, o šių metų pabaigoje tikimasi parengti ir Vyriausybės nutarimą dėl tinklo formavimo kriterijų ir koncepcijos.
– Apie būsimą sveikatos sistemos reformą viešoje erdvėje pateikiama nedaug informacijos. Kokių pokyčių, Jūsų žiniomis, reikėtų laukti? – šį ir kitus klausimus pateikiau VšĮ Prienų ligoninė direktorei Jūratei MILAKNIENEI.
– Pertvarkos metu bus stambinamos ligoninės, mažinamas aktyvaus gydymo lovų skaičius, centralizuojamas Greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklas, o mažųjų savivaldybių ligoninių pagrindu bus kuriami Bendruomenės sveikatos centrai, kurie glaudžiai bendradarbiaus su Visuomenės sveikatos biurais. Taip pat numatoma ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pertvarka, kuri palies ir socialinių paslaugų įstaigas.\
– Gal galite pasakyti, koks pertvarkos „scenarijus“ numatytas Prienų ligoninei ir Prienų PSPC?
– Pertvarka apims visas rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigas, ne tik Prienų PSPC ir ligoninę. Į reformą turės įsitraukti ir privačios įstaigos. Kas konkrečiai numatyta Prienams, nežinome, galima tik spėlioti. Neaišku, kiek kriterijų turės atitikti įstaiga, kad joje liktų stacionarinis gydymas.
Yra numatyti keturi galimi pertvarkos scenarijai:
1. Rajoninė ligoninė prijungiama prie didelės ligoninės; 2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje sudarydamos paslaugų teikimo sutartis; 3. Mažųjų rajono ligoninių pagrindu kuriami Bendruomenės sveikatos centrai; 4. Niekas nekeičiama.
– Atrodo, kad kai kurių mažųjų savivaldybių ligoninių likimas priklausys nuo to, ar, vertinant Sveikatos apsaugos ministerijos terminais, įstaiga yra ekonomiškai tvari. Ar Prienų ligoninę galima priskirti prie save išlaikančių įstaigų?
– Sunku atsakyti į šį klausimą. SAM atstovai sako, kad tvari ligoninė yra ta, kuri turi 90 lovų (su slauga), o Valstybinės ligonių kasos atstovo nuomone, – 90 aktyvaus gydymo lovų.
– Kokio lygio ir kokias sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pagal ruošiamą bazinių sveikatos priežiūros paslaugų paketą Prienų rajono gyventojai galės gauti savo gyvenamojoje teritorijoje?
– Tai priklausys nuo to, koks reformos modelis bus pritaikytas Prienams. Jeigu ligoninėje išliks aktyvus stacionarinis gydymas, tuomet liks ir paslaugos, kurias mes teikiame šiuo metu. Bus atsisakyta tik Vaikų ligų skyriaus ir budinčių pediatrų.
Jeigu aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugų nebus, gali būti uždarytas ir Skubios pagalbos skyrius, dirbantis visą parą. Tokiu atveju žmonės dėl bet kokios medicininės pagalbos turės kreiptis į kitą ligoninę. Prienų ligoninėje nėra chirurgijos stacionaro, tačiau, reikalui esant, pacientai sulaukia medicininės pagalbos. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje budi gydytojai chirurgai, nes Prienų rajono savivaldybė finansiškai remia šią paslaugą.
– Kokie uždaviniai būtų keliami naujai sukurtiems Bendruomenės sveikatos centrams?
– Projekte deklaruojamas tikslas – teikti kokybiškas ir saugias asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties; siekti, kad paslaugos būtų prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasmėmis, taip pat pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą.
Teigiama, kad, sukūrus Bendruomenės sveikatos centrus, pacientai nesiblaškytų iš vienos įstaigos į kitą, o paslaugas gautų vienoje vietoje. Nauda gyventojui:
. vieno langelio principas;. atvejo vadyba –advokatas;. sumažėjusios eilės;. nesiuntinėjamas po sistemą su siuntimu;
. gydytojų specialistų konsultacijos;
. dienos paslaugos;
. aiškus paciento kelias, kai reikia stacionarinių paslaugų.
– Kiek GMP brigadų (ar budėjimo vietų) išliktų Prienuose, pertvarkant Greitosios medicinos pagalbos tinklą?
– Manau, kad GMP tikrai bus centralizuota. Pagal projektą brigadų skaičius visoje Lietuvoje padidės tik trimis. Tad Prienuose, ko gero, liks tas pats ar mažesnis jų skaičius.
– Kiekviena reforma susijusi ir su lėšų taupymu bei etatų mažinimu. Ar esate paskaičiavę, kiek medikų ir kitų darbuotojų po pertvarkos netektų darbo?
– Nežinau, koks modelis bus pritaikytas Prienams, todėl jokių skaičiavimų neatlikome. Aišku viena, jeigu neliks aktyvaus stacionarinio gydymo, paslaugų prieinamumas mūsų rajono gyventojams labai pablogės.
– Kaip šią reformą vertina medikų ir pacientų bendruomenės? Ko būtų galima tikėtis, jeigu Savivaldybė apsispręstų neperorganizuoti įstaigų ir išsaugoti esamą jų tinklą?
– Apie numatomą reformą mažai kas žino, todėl negaliu pakomentuoti kitų nuomonės. Yra labai daug neaiškumų, kyla begalė klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas niekas nepateikia.
Jeigu Savivaldybė apsispręstų neperorganizuoti įstaigų ir išsaugoti esamą jų tinklą, nebūtų pajėgi pati finansuoti kai kurių paslaugų. O iš reformai numatytų europinių lėšų mažosios ligoninės ir taip gali tikėtis tik minimumo.
– Dėkoju už tai, kad įnešėte daugiau aiškumo. Tikiuosi, kad galėsime sugrįžti prie šios temos rudeniop.
Dalė Lazauskienė