Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Verbavimo į Rusijos armiją plakatas. / Scanpix nuotr.
AlfaŠaltinis: ALFA.LT
Teigiama, kad kalbėdamas apie milžiniškus karių nuostolius prieš vieną Antrojo pasaulinio karo kruviną operaciją maršalas Georgijus Žukovas pasakė: „Bobos vėl prigimdys.“ Dabartiniai Kremliaus vadovai nori atgaivinti šį požiūrį.
Kremlius iš rusų dabar nori dviejų dalykų: kad vyrai eitų į armiją, o moterys gimdytų daugiau vaikų, rašo „The New York Times“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos vyriausybė padvigubino priemokas už stojimą į armiją pagal sutartį dirbantiems kariams ir užvertė eterį, socialinę žiniasklaidą ir miestų gatves verbavimo reklamomis. Naujasis įstatymas leidžia įtariamiesiems nusikaltimais išvengti teismo, jei jie užsiregistruoja į armiją.
Tuo pat metu prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad gimstamumo didinimas yra nacionalinis prioritetas, o šios pastangos praėjusią savaitę perėjo į naują represinį etapą, kai buvo priimtas įstatymo projektas, kuriuo būtų uždraustas bet koks gyvenimo būdo be vaikų propagavimas.
Kaip rašo „The New York Times“, šios dvi kampanijos yra atskiros, tačiau karo laikų Rusijoje jos taip pat yra dvi tos pačios monetos pusės: vis agresyvesnis Kremliaus bandymas įtraukti eilinius rusus į savo šalies pertvarkymą, kad jie galėtų nugalėti Vakarus.
Trumpuoju laikotarpiu V. Putino kariuomenei reikia daugiau karių. Vakarų vertinimais, per dieną ji patiria po 1 tūkst. netekčių. O ilguoju laikotarpiu, V. Putino nuomone, Rusijai reikia daugiau žmonių, kad būtų galima paremti nuo Vakarų vis labiau izoliuotą ekonomiką, sumažinti šalies priklausomybę nuo imigracijos ir, žinoma, užtikrinti patrankų mėsą bet kokiems būsimiems karams.
„Kūnas Rusijoje virsta viešąja gėrybe, – „The New York Times“ sakė Estijos Tartu universiteto profesorius Andrejus Makaryčevas. – Moters kūnas – tai vaikų gamintoja, o vyro kūnas – tai gebėjimas nuspausti gaiduką ir galiausiai nužudyti.“
Praėjusį mėnesį V. Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją 180 tūkst. karių, iki 1,5 mln. karių, – tokia kariuomenė taptų antra pagal dydį pasaulyje po Kinijos. Kremlius šį padidinimą susiejo su „mūsų šaliai kylančiomis grėsmėmis“.
Tačiau analitikai teigia, kad suformuoti 1,5 mln. armiją yra nerealu iš esmės dėl mažėjančio Rusijos gyventojų skaičiaus. „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertė Rusijos armijos klausimais Dara Massicot tvirtina, kad Rusijos iššūkis bus ne tik įdarbinti naujus karius, bet ir turėti pakankamai didelę darbo jėgą, kad būtų galima gaminti ginklus ir įrangą, kurios reikėtų tokiai didžiulei armijai.
V. Putinas aiškiai galvoja apie šį klausimą. Praėjusį mėnesį Ramiojo vandenyno pakrantės Vladivostoko mieste vykusioje konferencijoje V. Putinas gyrė „mūsų vyrus“, bet kalbėdamas apie gimstamumą Rusijos vadovas įžvelgė galimybių jį pagerinti.
„Būtina rūpintis gyventojų skaičiumi, didinti gimstamumą, – sakė jis, – kad būtų madinga turėti daug vaikų, kaip anksčiau Rusijoje būdavo – septyni, devyni, dešimt žmonių šeimose.“
Ekonomistai ir demografai jau seniai atkreipė dėmesį į mažėjantį Rusijos gyventojų skaičių kaip pagrindinį iššūkį. Iš esmės tai yra gimstamumo nuosmukio palikimas dėl chaoso ir skurdo, lydėjusio Sovietų Sąjungos žlugimą. Praėjus kelioms kartoms, vaisingo amžiaus moterų yra daug mažiau.
V. Putinas jau seniai kalba apie būtinybę spręsti šią problemą. Tačiau po invazijos į Ukrainą šis klausimas jam tapo svarbiausias. Viename per televiziją transliuotame susitikime jis papriekaištavo Volgogrado gubernatoriui, kad gimstamumas ten „sumažėjo dukart daugiau nei vidutiniškai šalyje“.
Gegužės mėnesį V. Putinas paskelbė, kad pagrindinis vyriausybės tikslas yra padidinti Rusijos suminį gimstamumo rodiklį – tai rodiklis, rodantis, kiek vidutinė moteris per savo gyvenimą turėtų susilaukti vaikų, – nustatė 1,6 tikslo 2030 m. ir 1,8 tikslo 2036 m. Pernai šis rodiklis Rusijoje buvo 1,41, o Jungtinėse Valstijose – 1,62.
Pirmą šių metų pusmetį Rusijoje gimė 599 630 vaikų – mažiausiai per ketvirtį amžiaus; apskritai, įskaitant okupuotą Krymą, gyventojų skaičius nuo 2020 m. sumažėjo 1,8 mln., iki 146,1 mln.
Kaip ir armijos verbavimo atveju, Kremlius gimstamumui skatinti naudoja finansinį atlygį. Pirmojo vaiko susilaukusios rusės gauna vienkartinę 6700 JAV dolerių išmoką. Pirmadienį, kai Rusijos vyriausybė paskelbė ateinančių trejų metų biudžetą, nurodė, kad nėščioms moterims ir šeimoms su vaikais remti planuojama skirti daugiau kaip 60 mlrd. dolerių.
Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama didinti gyventojų skaičių, nėra neįprastos pasaulyje, kuriame daugelis šalių kovoja su mažėjančiu gimstamumu. Rusijos gimstamumo rodiklis prilygsta tokių Europos šalių kaip Portugalijos ir Graikijos. Tačiau Kremlius šias pastangas vis dažniau supriešina su konfliktu su Vakarais ir vaizduoja Rusiją kaip konservatyvų bastioną. Kai kurie ragina vykdyti „specialią demografinę operaciją“ gimstamumui didinti – tai yra Kremliaus invazijos į Ukrainą eufemizmo „specialioji karinė operacija“ aidas.
Valentina Matvijenko, aukštųjų parlamento rūmų vadovė ir bene įtakingiausia moteris beveik vien vyriškoje Rusijos valdančiojoje klasėje, pareiškė, kad Vakarų feminizmas tapo „judėjimu prieš vyrus, prieš tradicines vertybes“.
Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai pristatė įstatymo projektą, kuriuo būtų „uždrausta propaguoti sąmoningą atsisakymą turėti vaikų“, o baudos siektų iki 50 tūkst. JAV dolerių. Teisininkai įspėjo, kad įstatymo projektas yra toks dviprasmiškas, kad socialiniuose tinkluose skelbiami įrašai apie pogimdyminę depresiją gali tapti neteisėti. Tačiau Kremlius davė ženklą, kad tam pritaria.
„Vieninga ir didelė šeima yra stiprios valstybės pagrindas“, – „Telegram“ parašė Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas.
Gyventojų skaičiaus svarba V. Putino geopolitikai išryškėjo per agresiją prieš Ukrainą, kurioje gyvena maždaug tris kartus mažiau žmonių nei Rusijoje. Analitikai mano, kad Rusijai iš esmės pavyko kompensuoti savo žuvusiuosius ir sužeistuosius, kurių, Vakarų pareigūnų vertinimu, yra šimtai tūkstančių, naujais rekrūtais.
Nors labiausiai norintys savanoriai jau išvyko į karą, atrodo, kad Kremlius vis dar siekia išvengti priverstinės civilių mobilizacijos, panašios į tą, kuri 2022 m. rudenį paskatino jaunus vyrus bėgti iš šalies.
Liepą V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo padvigubino premijas prisijungusiems prie armijos. Maskvos miestas, kuriame verbavimo kampanija ilgą laiką buvo prislopinta, siekiant apsaugoti sostinės vidurinę klasę nuo karo aukų, įvedė papildomą, savą, daugiau nei 20 tūkst. JAV dolerių premiją. Maskvos metro atsirado verbavimo stendų, teigia maskviečiai ir miesto socialinės žiniasklaidos pranešimai. Skelbimuose reklamuojamos mokesčių lengvatos, subsidijos už mokslą universitetuose ir nuolaidos komunaliniams mokesčiams pasirašiusiems sutartį su armija.
Trečiadienį V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriama dar viena paskata: nusikaltimais kaltinamiems asmenims bus leidžiama išvengti teismo ir galimos bausmės užsirašant į karinę tarnybą.
Karo analitikė D. Massicot sakė, kad, nepaisant visų Rusijos demografinių problemų, šalies dydis reiškia, kad, kalbant apie karinių pajėgų komplektavimą, jos padėtis yra geresnė nei Ukrainos.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
