Pati netinkamiausia Kalėdų dovana vaikams

Daugybė vaikų kasmet Kalėdoms svajoja gauti augintinį. Tačiau pasitaiko, kad gyvūną kaip dovaną gauna ir tie, kurie jo net nenorėjo. Kodėl gyvūnas nėra tinkama Kalėdinė dovana ir kokių žiaurių, ir skaudžių išbandymų tenka patirti šeimininkų globos netekusiems gyvūnams pasakoja gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Liūdna pošventinė statistika

Su dideliu liūdesiu Jurgita pasakoja, kad kasmet po švenčių sulaukia gyvūnų antplūdžio – „Visi žinome, kokie mieli yra mažyčiai šuniukai ar kačiukai, tačiau paaugę jie dažnai tampa nereikalingi. Priežasčių, aišku, pasitaiko įvairių, tačiau vienos populiariausių – alergijos bei nesuderinami charakteriai. Būtų galima labai lengvai tai išsiaiškinti prieš pasiimant gyvūną.

Jei auginate mažus vaikus ar nesate turėję augintinių, būtinai prieš jį pasiimant pasikonsultuokite su gydytoju ir esant poreikiui atlikite reikiamus tyrimus. Taip ne tik apsaugosite sveikatą nuo galimos staigios reakcijos į alergeną. Bet ir atsakingai įvertinsite savo galimybes laikyti augintinį.

Kiekvienas gyvūnas turi jam būdingą charakterį. Tad renkantis gyvūną būtinai pasitarkite su prieglaudos darbuotoju. Pavyzdžiui, jei ketinate augintį šuniuką bute, nesirinkite didelio ir labai aktyvaus šuns. Jis nenustygs vietoje ir jums gali būti sunku „įdarbinti“ jo energiją. O ieškant sargaus šuns, pavyzdžiui, sodybai, tokie aktyvūs būtų puikus pasirinkimas – dižuruodami po teritoriją jie jaustųsi labai laimingi!

Tad rinkitės ne tik pagal kailiuko spalvą, bet ir pagal gyvūno būdą ir charakterį. “

Istorijos, kurios dar tik laukia laimingos pabaigos

Jurgita pasakoja, kad visiems į prieglaudą pakliuvusiems gyvūnams stengiasi surasti šeimininkus. Žinoma lengviau sekasi mažiems, jauniems gyvūnams, o vyresni kartais prieglaudoje praleidžia net kelerius metus.

„Šiuo metu prieglaudoje turime Gudrutį. Tai nuostabaus kailiuko ir pūkuotos uodegėlės, lapę primenantis šuniukas. Nors yra labai protingas, ramus, klusnus, kol kas namų neturi. Jam jau penkeri ir priaglaudoje jis jau antrą kartą. Nutiko taip, kad pirmą kartą Gudrutį iš prieglaudos paėmė labai mylintis šeimininkas, kuris susirgo itin sunkia liga. Vyras nusilpo ir nebegalėdamas pasirūpinti šuneliu jį gražino mums. Šeimininkas labai išgyvena, kad Gudrutis neranda naujų namų. Išgyvename ir kaip galėdami jų ieškome mes. Tačiau kol kas – gražuolis džiugina savanorius, ateinančius jo pavedžioti.

Panaši ir Džerio istorija. Sykį jis jau buvo „Nuaro“ globoje, tačiau pas šeimininkus ilgai neužsibuvo. Po beveik pusės metų šeimininkai Džerį grąžino paaiškinę, kad nesusitvarko su jo jaunu ir energingu temperamentu. Priešingai, nei Gudručio istorijoje, tokio gyvūno traumavimo būtų galima išvengti. Tačiau prieglaudos darbuotojai negaišta laiko smerkdami ar teisdami buvusius šeimininkus, jie verčiau imasi darbo. Džeris buvo iškastruotas, suvakcinuotas, suženklintas, nufotografuotas ir su nekantrumu laukia naujų, mylinčių šeimininkų. “

Beglobiai tapę žmonių žiaurumo aukomis

Jurgita sako, kad jei gyvūnas papuolė į prieglaudą, jam jau pasisekė – „Mes rūpinamės gyvūnų sveikata. Pas mus papuolę sužaloti gyvūnai yra tiriami, operuojami, gydomi. Šios procedūros brangios, dažnai tam stokojame pinigų, liekame skolingi veterinarijos gydytojams už paslaugas ar vaistus. Tačiau gerų žmonių aukų dėka pavyksta gelbėti tas mažas gyvybes.

Rudžio istorija pasakoja, kad gyvūno širdis yra labai tyra. Jis buvo išmestas iš važiuojančio automobilio. Dėl tokio žiauraus poelgio jam išniro galinė koja, lūžo keli šonkauliai, buvo stipriai sumušta krūtinė. Šuo atvykęs cypė nuo menkiausio prisilietimo, stipriai kentėjo. Tačiau net agonijoje nebandė niekam įkąsti. Laižė visų rankas ir tyliai meldė pagalbos. Jam buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios jis jautėsi geriau, buvo pradėjęs vaikščioti. Tačiau praėjus kelioms savaitėms darbuotojai pastebėjo, kad jo eisena pasikeitė. Veterinarijos gydytojai atlikę rentgeno nuotraukas nustatė, kad varžtas, kuriuo yra pritvirtintas šlaunikaulis gūžduobėje, sulinkęs. Rudžiui teko iškęsti dar vieną operaciją. Veterinarai sako, kad belieka tikėtis, jog audiniai atlaikys ir šlaunikaulis dar kartą neišnirs. O mes ir tikimės geriausio. Šuo tikrai ypatingai kantraus ir gero būdo, norime jį išgelbėti. Socialiniame tinkle pasidalinome šia istorija ir prašėme žmonių pagalbos, kadangi atliktos operacijos ir gydymas brangus.

Kita istorija palietė sniego baltumo katytę. Šilutės rajone viena šeima rado ją stipriai sužalotą, visą kruviną ir nedelsdami atgabeno ją į mūsų padalinį Klaipėdoje. Reikėjo tikrai daug pastangų, kad sugrąžintume katytei gyvenimą. Jai amputuota ausytė ir uodegytė, atstatyta sužalota akytė. Ji didvyriškai atkentėjo visas operacijas. Ir kaip nesistengti, kai pats gyvūnėlis iš paskutiniųjų šitaip kabinasi į gyvenimą? Ji jau sveika ir Kalėdas pasitiks naujuose namuose – visai nesenai iškeliavo į Vilnių. Džiaugiamės, kad ji rado mylinčius namus. “

Liūdesį išsklaido savanorių švelnumas

Nepaisant liūdno likimo, gyvūnai mielai bendrauja su į prieglaudą atvykstančiais savanoriais. Jurgita atvirauja, kad jų pagalbos dabar labai trūksta. Prieglaudos darbuotojai kaip įmanydami rūpinasi gyvūnais, juos šeria, prižiūri, veda į lauką, tačiau gyvūnų daug ir darbuotojams reikalinga pagalba – „Šiuo metu labai reikalingi žmonės, galintys pavedžioti šuniukus. Žinoma, laukiame gyvūnus mylinčių savanorių, nes jiems labai reikalingas ryšys su žmogumi. Tuomet jie lengviau integruojasi ir šeimininkų namuose. Tad paskyrus savanorystei porą valandų per savaitę, jos gyvūnams tampa neįkainojama dovana!“

Jurgita pasakoja, kad savanorystė gali tapti gyvenimą keičiančia patirtimi – „Į prieglaudą savanoriauti atvyksta ir moksleiviai, kurie svajoja ateityje tapti veterinarijos gydytojais. Tai jiems tampa puiki proga įsitikinti, ar pasirinko teisingą kryptį. Būna, kad po kelių savaičių, ar net kelių dienų vaikas sako, kad tai tikrai ne jam. O būna ir atvirkščiai – ateina savanoriauti iš meilės gyvūnams ir nusprendžia su tuo sieti ateitį. Taip pat savanorystė gali būti pagalba tėvams. Jei vaikas labai nori gyvūno, tegu ateina pabandyt, ar yra pasiruošęs įsipareigoti rūpintis augintiniu. Taip ugdomas vaiko atsakingumas, jis mokomas pasverti sprendimus ir gali įsivertinti, ar yra pasiryžęs rūpintis augintiniu.“

Artėjant šventėms skatiname atsakingai įvertinti savo galimybes priglausti gyvūną. Jei esate tvirtai apsisprandę ir pasiryžę išsirinkti draugą visam jo gyvenimui, arba norite savanoriauti susisiekite su gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ telefonu +370 655 70058 ar aplankykite jų Facebook paskyrą. Norintys paremti prieglaudą finansiškai gali tai padaryti pervesdami pasirinktą sumą į sąskaitą SEB banke LT94 7044 0600 0806 9194 (VŠĮ Nuaro Fondas, Į.k. 304151159) arba pasinaudodami Paypal.