Pateikė siūlymus, kaip susigrąžinti iš Lietuvos „bėgančius“ pinigus

Mažėjant finansavimui iš Europos Sąjungos biudžeto, Seime kyla diskusijos, kaip susigrąžinti iškeliavusius institucinių investuotojų pinigus bei gerinti vidinę ekonominę nuotaiką.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad situaciją ilgus metus pakeisti trukdė pasenęs požiūris į naujoves.

„Senas mąstymas dar, deja, labai smarkiai įsikūnijęs ir Seime, ir kituose politiniuose organuose, o viskas, kas yra nauja ir pažangu, kokios geros naujovės perimtinos iš kitų šalių, labai sudėtingai įgyvendinamos Lietuvoje“, - nuogąstavo K. Glaveckas.

K. Glaveckas teigė, kad didžioji dalis finansinių iniciatyvų ir instrumentų kūrimas anksčiau baigdavosi tuo, kad vis būdavo žadama, bet nieko nedaroma, o per tą laiką pinigai iš šalies iškeliauja ten, kur galima gauti didesnį pelną.

„Lietuviai, kurie emigravo, jau išmoko, kad jie čia arba investuoja į nekilnojamąjį turtą, arba bando investuoti į kažkokius popierius. Tačiau dabartinės rinkos yra labai nestabilios, ir toks laikotarpis yra sudėtingas. Lietuviai yra jautrūs ir gudrūs žmonės, vykdo grynųjų pinigų pervežimą iš Anglijos, Norvegijos į Lietuvą. Tokių pinigų per metus grįžta apie 2-3 mlrd. dolerių. Tik klausimas, kur jie dabar yra. Instituciniai investuotojai pas mus labai blogai investuoja. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas šiais metais pervedė į biudžetą tik 11 mln. eurų laisvo pelno likučio, nors iš viso gavo pelno dešimtis milijonų. Pervestas dydis yra kelis kartus mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje“, - sakė K. Glaveckas.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad kapitalo rinkos vystymas ir verslo finansavimo įvairovės didinimas šiuo metu yra vienas Vyriausybės prioritetų.

„Kuriame palankiausią jurisdikciją finansinių paslaugų teikėjams, užtikrinant vartotojų apsaugą, bet tuo pačiu sudarydami alternatyvas verslo finansavimui. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su Europos Komisija. Šiuo metu įgyvendiname projektus dėl instrumentų, kurie paskatintų smulkias ir vidutines įmones gauti finansavimą naudojantis reguliuojamos rinkos, vertybinių popierių biržos paslaugomis, kuriant padengtų obligacijų pakeitimo vertybiniais popieriais instrumentus“, - kalbėjo finansų ministras.

„Jeigu mes norime, kad verslo kapitalo įmonės plėstųsi į užsienio rinkas, uždirbtų papildomai pelno, prisidėtų prie strateginių projektų įgyvendinimo, jos neišvengiamai artės prie ribos, kai vien skolinto kapitalo neužteks“, - pažymėjo V. Šapoka.

Finansų ministro nuomone, svarbus pasitikėjimas tiek valstybe, tiek kapitalo rinkos svarba.

„Turime didinti visuomenės finansinį raštingumą. Skatinti tiek institucinius, tiek mažmeninius investuotojus dalyvauti svarbių projektų įgyvendinime. Taip pat sudaryti galimybes uždirbti papildomą grąžą. Kalbu apie 13 mlrd. eurų, kurie guli sąskaitose ir indėliuose, kur visi žinome, kokio lygio yra palūkanos arba jų išvis nėra“, - sakė V. Šapoka.

Pasak finansų ministro, turint Vyriausybės aiškiai išreikštą prioritetą, aktyvią vietos rinką, jos dalyvių, nepriklausomų tarptautinių vertintojų pateiktas išvadas, rekomendacijas, valstybė turi nepraleisti progos ir įgyvendinti tai, kad finansavimo Lietuvoje būtų daugiau, o kapitalas efektyviau panaudotas.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius mano, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kapitalo rinkų ir ekonomikos augimo bei atsparumo ekonominiams šokams.

„Gerai veikiančios kapitalo rinkos prisideda prie ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo, suteikia papildomą galimybę įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms, užtikrinti veiklos finansavimą įmonių vystymosi skirtingais etapais.

Savo ruožtu, Vyriausybėms ir stambioms įmonėms sukuria galimybę pritraukti reikiamą kapitalą strateginių projektų įgyvendinimui ir finansavimui. Neatsitiktinai ir Europos Komisija pasiūlė kapitalo rinkos sąjungos sukūrimo iniciatyvą bei pateikė konkretų veiksmų planą. Matome ir mūsų Vyriausybės, Lietuvos banko pastangas plėtoti kapitalo rinkas. Finansavimo mažėjimo iš ES biudžeto kontekste itin svarbus vaidmuo turi tekti instituciniams ir mažmeniniams investuotojams“, - teigė R. Sinkevičius.

„Studijos rodo, kad investuotojų ir mūsų žmonių pinigai kol kas per mažai dalyvauja realioje ekonomikoje. Būtina imtis priemonių, kad tiek instituciniai, tiek mažmeniniai investuotojai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant įvairius projektus ir užsidirbti iš jų“, - pridūrė R. Sinkevičius.

Pasak jo, visa tai galima padaryti kuriant naujus finansavimo instrumentus, didinant visuomenės finansinį raštingumą ir pasitikėjimą kapitalo rinkomis bei valstybe, taip pat stiprinant vietinių investuotojų bendruomenę užtikrinant kuo didesnį visuomenės narių įsitraukimą.

ELTA