Aktualu | 10 MIN.

Pašventupyje diskutuos apie pieno ūkių ateitį

Ramutė Šimukauskaitė
2018 m. liepos 10 d. 14:48
vilion1-900x675.jpg

Tradicinėje Joninių vietoje netoli Kauno marių, žinomo šalies ūkininko ir rajono politiko Jono Vilionio sodyboje Pašventupio kaime, liepos 13 d. vyks tarptautinė konferencija apie pienininkystės ateitį, bus paminėtas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos 25-metis. Renginyje dalyvaus mūsų šalies pieno ūkių, perdirbimo bendrovių, mokslo įstaigų atstovai, Vyriausybės ir Europos Parlamento nariai, taip pat Europos pieno tarybos vadovas.

Istorijos bangose

„Šiandien niekas negali pasakyti, kas laukia šalies pieno ūkio,“ – tvirtina ilgametis LPGA vadovas Jonas Vilionis.

Mūsų kraštietis, pirmosios Lietuvos žemės reformos autorius prelatas Mykolas Krupavičius valstybės kūrėjus regėjo kaime, linkėjo ateityje kaimui tapti raudonu, mintyje turėdamas mūrinius raudonų plytų statinius. Pirmieji apie agrarinio sektoriaus pažangą 1926 metais pranešė pieno nugriebimo punktai, kuriuos valdė patys ūkininkai.

Po pusę amžiaus trukusios okupacijos drauge su valstybe atkurtoji žemdirbių savivalda taip pat pradėjo nuo pieno gamintojų, naujųjų ūkininkų, konsolidavimo.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento J. Vilionio teigimu, Kaune, 1991 m. atkurtuosiuose Žemės ūkio rūmuose, jų vadovai prof. Antanas Stancevičius ir inžinierius projektuotojas Romas Kaunas pieno gamintojų sambūrį laikė strategine žemdirbių savivaldos organizacija, kuri savo pavyzdžiu paskatintų vienytis ir kitų agra-rinių sričių atstovus.

Nuo 1993 m. sausio per keletą mėnesių iniciatyvinė mokslininkų ir žemdirbių atstovų grupė sukūrė asociacijos įstatus, sukvietė suvažiavimą. Jame dalyvavo nemažai mokslininkų, žemės ūkio bendrovių, pieno perdirbimo įmonių atstovų, taip pat pirmieji ūkininkai iš septyniolikos rajonų. Mūsų rajonui atstovavo ūkininkas Alfonsas Stanaitis.

Pirmuoju LPGA pirmininku buvo išrinktas žinomas agrarininkas ir vadybininkas, tuometis Seimo narys Vincentas Pranevičius. Asociacijos susirinkimuose svarstyti pieno ūkių kūrimo, modernizavimo, žaliavos kokybės klausimai.

Bendros rinkos žvalgytuvės

Nuo 1994 m. iki 2000 m. asociacijos vairą laikė ūkininkė ir verslininkė O. Baltrušaitienė. Jos dėka pieno gamintojų savivalda sustiprėjo ir tapo reikšminga jėga. Būtent tuo laikotarpiu prasidėjo pirmosios žvalgytuvės dėl Europos šalių bendros agrarinės rinkos, pieno gamybos klausimai buvo įtraukiami į Vyriausybių posėdžių darbotvarkes. Tuo laikotarpiu žemdirbių savivaldai reikalaujant pradėta viešai skelbti pieną superkančias ir perdirbančias įmones, deklaruoti kainas ir atsiskaitymo sąlygas.

Remiantis ŽŪM informacija, 1996 m. rugsėjo mėn. Alytaus apskrityje veikė keturios valstybinės pieninės: dvi Alytuje, Lazdijuose ir Varėnoje, už pieno kilogramą vidutiniškai mokėta 55 ct (aukščiausia rūšis), 54 ct (I rūšis) ir 53 ct (II rūšis). Kauno apskrityje veikė 8 akcinės bendrovės: „Beržų kompleksas“, „Kaišiadorių pieninė“, „Kauno pienas“, „Kauno sūrinė“, „Kėdainių pienas“, „Šėtos sūrinė“, „Prienų pienas“, „Raseinių pieninė“, už žalio pieno kilogramą mokėta 63, 60 ir 57 ct. Beveik visi supirkėjai už žaliavą mokėjo grynais, atsiskaitydavo kartą per mėnesį.

LPGA drauge su ŽŪR specialistais parengė pieno gamybos kaštų skaičiuotę. Išeities tašku paimtas 20-ties karvių ūkis, kuriame galvijai laikomi tvarte pririšti, per laktaciją iš karvės melžiama 4 500 kg pieno, pašarai gaminami ūkyje, perkami tik mineraliniai priedai, ūkio technika – sovietinė. Paskaičiuota, jog toną pieno pagaminti užtrunkama 47 val., minimaliam atlyginimui siekiant 400 Lt/mėn., už darbą pagaminant toną pieno tektų sumokėti 144,2 Lt, dyzelinis kuras tam pačiam pieno kiekiui pagaminti kainuotų 56,64 Lt, elektra – 4,16 Lt, išlaidos pašarams – 468 Lt, kapitaliniai įdėjimai vienai karvės vietai fermoje įrengti – 16 092 Lt, amortizaciniai atskaitymai pastatams – 82,83 Lt, įrengimams – 26,26 Lt, bandos atstatymo išlaidos – 100 Lt, kitos nenumatytos išlaidos – 16,76 Lt. Pajamos gaminant pieną: 33,3 Lt – už veršelį ir 22,2 Lt – už mėšlą. Galutinė pieno savikaina – 843,35 Lt/t. Pieno gamybos rentabilumas – 210,84 Lt/t, galutinė pieno kaina – 1054,2 Lt/t.

LPGA tarybos pirmininkė O. Baltrušaitienė 1997 m. balandžio mėn. raštu kreipiasi į Seimo ir Vyriausybės vadovus dėl pieno supirkimo kainų. Kreipimąsi savo parašais patvirtino dar šešių žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai.

Vadovaujantis „Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymu“ prašoma numatyti minimalias ribines pieno supirkimo kainas: 1 000 Lt/t – už aukščiausios rūšies pieną ir 800 Lt/ t – už pirmos rūšies, taip pat reikalaujama sugriežtinti atsiskaitymo už supirktą pieną tvarką, numatyti, jog pieno gamintojų ir perdirbėjų santykiai būtų reguliuojami sutartimis.

Vyriausybei parengus 1998 m. pieno supirkimo kainų projektą, LPGA vėl siunčia raštą, kuriame tvirtinama, jog siūlomos pieno supirkimo kainos nėra ekonomiškai pagrįstos. Tais pat metais rengiamos Pieno supirkimo taisyklės, standartiniai reikalavimai pieno kokybei, pieno perskaičiavimo iš litrų į kilogramus metodika ir pan.

„Ūkininkai dažnai dejuoja, jog verslas nuostolingas, – kalba LPGA prezidentas J. Vilionis, – Pieno gamyba pelninga gali būti žinant ūkio strateginius tikslus ir jų atkakliai bei motyvuotai siekiant.“

Kovos dėl pieno supirkimo kainų

Trečiuoju LPGA vadovu 2000 m. sausį buvo išrinktas raseiniškis ūkininkas V. Ročka. Jis inicijavo pieno gamintojų ir perdirbėjų derybas, rengė sutartį dėl žaliavos kainų. Po metų asociacijos vairą perėmė Klaipėdos r. ūkininkas Bronius Markauskas.

Į ŽŪR atėjo nauji vadovai, imta ieškoti žemdirbių savivaldos susitarimų su politinėmis partijomis, pieno gamintojais imta manipuliuoti, stabdyti jų iniciatyvas arba nukreipti klaidinga kryptimi. Tuo pasinaudojęs verslas iki minimumo sumažino žaliavos supirkimo kainas.

Prieita iki tokio absurdo, kai už supirkto pieno kilogramą Žemaitijos ūkininkai turėjo primokėti po keletą centų už kiekvieną kilogramą, esą pieninė turėjusi nuostolių utilizuodama nekokybišką pieno žaliavą. Vyriausybės vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui LPGA 2003 m. gegužės 13 d. adresuoja viešą kreipimąsi dėl ūkininkų patiriamos skriaudos.

Rašte teigiama, jog per 2002 m. žemdirbių pajamos už parduodamą pieną sumažėjo 58 mln. Lt, per 2003 m. jos sumažės dar 130 mln. Lt (apie 25 proc.). Pieno gamybos kaštai – 65 ct/kg vasarą ir 75 ct/kg žiemą, o kaina nepadengia savikainos. Vyriausybė tyli. 2003 m. gegužės 19 d. žemdirbiai surengia masinę protesto akciją, keturiose Lietuvos vietose su traktoriais blokuoja kelius. Kalvarijoje susirenka tūkstantis žmonių, Klaipėdoje – apie 800, Pasvalio r. ties Saločių muitine – 200, Joniškio r. ties Kalviais – 600. Akcija trunka tris dienas, prieš žemdirbius metamos mechanizuotos policijos pajėgos.

Premjeras A. M. Brazauskas pareiškia: „Užtverti kelių jokia savivaldybė neleido. Mitinguoti – prašau. Turi teisę šitą daryti, bet kenkti bendram valstybės gyvenimui neturi teisės.“ Tuometis žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis savo kreipimesi rašo: „Teisingų sprendimų ant kelio neįmanoma rasti“.

Po to socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmėsi priemonių: devyni pieno gamintojų atstovai gavo realias laisvės atėmimo bausmes, teistumas iki šiol lydi ir tuometį LPGA vadovą B. Markauską. Tačiau pieno supirkimo kainoms palaikyti, atsiskaityti su žemdirbiais Vyriausybė skyrė 56 mln. Lt. Beveik visa ši suma atiteko keturioms pieno perdirbimo bendrovėms: „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir „Vilkyškių pieninė“.

Nuo 2006 m. asociacijai vadovauja Prienų r. ūkininkas J. Vilionis. Beveik dvejus metus (2009-2011 m.) jo pareigas buvo perėmęs žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas, o J. Vilionis buvo nominuojamas kaip asociacijos tarybos pirmininkas.

Viltinga pieno ūkių ateitis

„Šiandien niekas negali pasakyti, kas laukia Lietuvos pieno ūkio, – sako LPGA vadovas J. Vilionis, – jau trejus metus asociacija priklauso Europos pieno tarybai. Dalyvaudamas jos asamblėjose įsitikinau, jog man dėl skriaudžiamo Lietuvos pieno gamybos sektoriaus susideginti neteks. Esame maži, bet mūsų balsas girdimas, į jį įsiklausoma“.

Lietuvos kaimui skaudžių pasekmių paliko po to, kai 2004 m. pradėtas vadinamasis ūkininkų ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos. Kaimo gyventojai išregistravo turimas karves, bet jų pieną toliau tiekė į rinką. Tai buvo naudinga žaliavą superkantiems kooperatyvams, tačiau išbalansavo kainodarą.

Neseniai ES vėl skyrė paramą ūkininkams, mažinantiems pieno gamybą. „Asociacija atsidūrusi interesų kryžkelėje, – kalba LPGA prezidentas J. Vilionis, – jai priklauso ir bendrovės, ir kooperatyvai, ir ūkininkai, tačiau nario mokestį susimoka tik stambieji ūkiai, o iškovojimais naudojasi visi pieno gamintojai. Tai nėra teisinga. Mums kainuoja narystė Europos pieno taryboje.“

Praėjusių metų liūtys labiausiai nuskriaudė augalininkystės ūkius, pašarų pristigo ir didžiųjų pieno fermų savininkai. Vis garsiau imama kalbėti, jog krizėms atsparesni vidutinio dydžio, „europinio standarto“ pieno ūkiai su pusšimčio karvių banda.

Provokuojamosios kalbos, jog šalyje nereikia tiek pieno ūkių, tėra manipuliacijos visuomenės nuomone. Kasdien iš užsienio Lietuvos pieninės įsiveža po tūkstantį tonų pieno žaliavos. Vadinasi, šalyje trūksta pieno.
„Lietuviškas pienas –strateginė žaliava, kuri perdirbama ir eksportuojama valstybei sukuria didelę pridedamąją vertę, – kalba LPGA prezidentas J. Vilionis, – vienas pieno ūkis su 20 ha žemės ir 20 melžiamų karvių Vokietijoje sukuria 25 darbo vietas. Tikėtina, jog panašiai yra ir Lietuvoje.“

Pasak J. Vilionio, Lietuvos pieno gamintojų asociacija nuo jos įkūrimo 1993 m. patyrė ir užfiksavo visus nacionalinio pieno ūkio pokyčius. Starto metu šalies žemdirbiai laikė 737 821 karvę, iš vienos per laktaciją statistiškai buvo melžiama 2910 kg pieno. Karvių laikytojų skaičius fiksuotas tik nuo 1996 m. Tuo metu 267,5 tūkst. kaimų ir miestelių gyventojų laikė 586 049 melžiamas karves, vidutinis kiekvienos produktyvumas siekė 3093 kg. Karvių skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir pieno supirkimo kainos, ir šalies politikų sprendimai.

Pavyzdžiui, 1998 m. melžiamų karvių padaugėja iki 615 253, o 1999 m. jų lieka 540 952. Priminsime, jog tais metais Rusijoje prasidėjo ekonominė krizė, o būtent į tą šalį buvo eksportuojama apie 60 proc. Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos. LPGA vadovo J. Vilionio teigimu, vidaus rinka išliko labili dėl menkų nacionalinio pieno perdirbimo verslo konkurencingumo gebėjimų.

Ekonominius sunkumus šalies pieno gamintojai patyrė 2003 m. Kelių blokados baigėsi ūkininkų teismais ir Vyriausybės nustatyta minimalia pieno supirkimo kaina – 35 lietuviški centai už kilogramą. Stojimo į ES metais (2004 m.) Lietuvoje buvo 448 084 melžiamos karvės ir 195,2 tūkst. jų laikytojų. Vidutinis produktyvumas siekė 4176 kg.

Ryškesnis pieno ūkių struktūros pasikeitimas įvyko 2009 m. Karvių skaičius sumažėjo iki 394 711, laikytojų – iki 108 tūkst. Rusijos embargas ir ES pieno kvotų sistemos panaikinimas turėjo įtakos šalies pieno gamybos sektoriui: 2015 m. Lietuvoje buvo 314 404 melžiamos karvės ir 60,1 tūkst. jų laikytojų. Statistinis produktyvumas siekė 5636 kg. Šiais, 2018 m., Lietuvoje skaičiuojama 272 811 melžiamų karvių ir 41,4 tūkst. jų laikytojų.

Pagal galvijų skaičiaus dinamiką, nuo 1993 m. Lietuvoje palengva mažėjo melžiamų karvių skaičius, tačiau jų laikytojų mažėjo katastrofiškai. Statistiškai vieną pieno ūkį 1996 m. sudarė 2,19 karvių, 2004 m. – 2,29, 2009 m. – 3,65, 2015 m. – 5,22, 2018 m. – 6,58. „Tačiau šalyje pagaminamo (primelžiamo) pieno kiekis per ketvirtį amžiaus nekito, – pastebi J. Vilionis, – 1993 m. ir 2017 m. nacionalinė pieno gamyba siekė 1,4 mln. t. Tačiau išliko silpniausios pienininkystės grandys – mažiausios ES tiesioginės išmokos, gamybos kaštų nepadengiančios pieno supirkimo kainos, rinkos apsauga ir kooperacija.“

Justinas ADOMAITIS


Pakruojis
Pakruojo rajono gyventojai, pasiruoškite: autobusų grafikai skirsis švenčių dienomis
Pakruojo rajono savivaldybė praneša apie viešojo transporto grafiko pasikeitimus šventiniu laikotarpiu.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Besiruošiant 14-ajam Dakarui „Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ komandą Vilniaus bazėje aplankė Kuldaras Sikkas. Buvęs Benedikto Vanago navigatorius pernai patyrė stuburo traumą, kuri apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis.
Sportas | 4 MIN.
0
Gruodžio 18-oji – Tarptautinė migrantų diena; Arabų kalbos diena.
Lietuva | 4 MIN.
0
Pasaulis
Joniškis
Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvas buvo smarkiai apgadintas Briuselio oro uoste.
Pasaulis | 2 MIN.
3
Gruodžio 19 d. nuo 12.00 val. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Joniškyje, adresu Žemaičių g. 14A (aikštėje prie miesto Kalėdų eglės) gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos eglių ir pušų šakas. Šiemet eglių ir pušų šakos bus dalijamos 59 Lietuvos vietose.
Kalėdų gidas | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Konkurencijos taryba nustatė, jog dvi įmonių grupės, prieš kelerius metus švietimo įstaigoms siūliusios skirtingus elektroninius dienynus ir kelias skaitmenines mokymosi platformas, sudarė kartelį ir pasidalijo šias verslo sritis, kad išvengtų tarpusavio konkurencijos.
Lietuva | 4 MIN.
2
Nacionalinis kraujo centras (NKC) pastebi, kad prieš didžiąsias metų šventes, gruodžio mėnesį, suaktyvėja nuolatinių ir pirmą kartą kraują dovanojančių donorų aktyvumas. Tam, kad pirmasis apsilankymas kraujo donorystės centre donorui būtų sklandus, primenama, kodėl pirmakarčiams donorams būtina sugrįžti pakartotinai po kelių mėnesių. To nepadarius, dalies kraujo komponentų panaudojimas atidedamas, ir donoro auka gali tapti nepilnavertė. Skaičiuojama, kad per 2024 m. daugiau nei 7,1 tūkst. gyventojų pirmą kartą aukojo kraujo ir tapo donorais.
Lietuva | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, posėdžiavusi Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė netenkinti prašymo sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį vaistinei „Valerijonas“. Siūlyta lengvata būtų sumažinusi mokėtiną sumą beveik 700 eurų, tačiau sprendimui pritarta nebuvo.
Politika | 4 MIN.
1
Gruodžio 11 dieną Pociūnų bendruomenės namuose surengtas Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Tai buvo gyvas, dalykiškas ir pagarbus pokalbis apie tai, kas žmonėms svarbiausia – susisiekimą, vaikų saugumą, gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir bendruomenės ateitį.
Politika | 4 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvas buvo smarkiai apgadintas Briuselio oro uoste.
Pasaulis | 2 MIN.
3
JAV Kongresas trečiadienį patvirtino gynybos biudžetą, į kurį įtraukta 400 mln. dolerių metinė pagalba Ukrainai ateinantiems dvejiems metams.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0
Su Pakruojo rajono savivaldybės vadovais – meru Sauliumi Margiu, vicemere Simona Lipskyte, administracijos direktore Aušra Dveliene ir savivaldybės skyrių vedėjais susitiko UAB „Milsa“ generalinis direktorius Mantas Makulavičius, vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas, AB „Klovainių skalda“ gen. Direktorius Gediminas Mozūras, projektų ir inovacijų direktorius Imantas Kuncevičius, UAB „Eksplosita“ verslo plėtros direktorius Vaidas Zubavičius.
Verslas | 2 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Trečiadienį į policijos pareigūnus kreipėsi Radviliškio rajono gyventojas, kuris suprato, kad nukentėjo nuo sukčių. Vyras neteko nemenkos pinigų sumos.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Vakar Šiauliuose pareigūnams įkliuvo neblaivi vairuotoja, praneša teisėsauga.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Pirmadienį policija sulaikė Akmenės rajone girtą automobilį vairavusį vyrą.
Gatvė | 2 MIN.
0
Gatvė | 2 MIN.
0
Trakai
Vilnius
Trečiadienio rytą Trakų rajone susidūrė du lengvieji automobiliai, vieno jų vairuotojas dėl patirtų sužalojimų neišgyveno.
Gatvė | 2 MIN.
0
Policija surado vairuotoją, kuris, kaip įtariama, pirmadienį Vilniaus rajone partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau po dienos buvo rastas.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Tvirtos vertybės, nuoseklumas ir ilgalaikis įsipareigojimas sporto bendruomenei atnešė apčiuopiamų rezultatų. „MV GROUP Production“ valdoma „Gubernijos“ gamykla, daugelį metų kryptingai remianti įvairias sporto komandas ir iniciatyvas Šiauliuose bei visoje Lietuvoje, buvo įvertinta reikšmingu apdovanojimu. Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose „Gubernija“ pripažinta Metų sporto rėmėja.
Sportas | 4 MIN.
0
Gruodžio 11–14 dienomis, Kosove, Prištinos mieste, vyko Europos jaunimo tekvondo čempionatas, į kurį atvyko virš 500 kovotojų iš visos Europos.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Gruodžio 10 d. Šeduvos globos namų Polekėlės padalinyje svečiavosi Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojų komanda. Globos namų gyventojams buvo organizuotos šventinės edukacijos, užsimezgė nauja draugystė.
Kultūra | 2 MIN.
0
Gruodžio 16 d. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų Koncertų salėje pristatyta choreografinė kalėdinė pasaka „Visatos didybė“. Jaunieji Šiaulių kultūros centro choreografijos studijos „Impresija“ šokėjai (meno vad. Inga Širvienė) žiūrovams parengė šventinę programą, kurioje susipynė šokis, muzika ir šviesa.Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Kelmė
Jau ne pirmus metus šiauliečiai, regiono gyventojai ir net žinomi Lietuvos influenceriai šeštadieniais ir sekmadieniais keliauja į gyvenvietę greta Šiaulių. Aukštelkėje veikia bagažinių turgus, kuris čia privilioja tiek pardavėjų ir pirkėjų, kad sunku rasti vietą automobiliui. Viena iš „bagažinturgio“ įkūrėjų yra Gabrielė Nemunytė.
Veidai | 5 MIN.
0
Gruodžio 15 d. vykusiame proginiame susitikime su savivaldybių Socialinės paramos skyrių vadovais, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasveikino bendruomenėms itin svarbų darbą kasdien atliekančius specialistus.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0
Šiandien vos keliais paspaudimais telefono ekrane technologijos tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą bei apsiperka. Inovacijos ir dirbtinis intelektas yra integruojamas net į buitinės technikos prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvus. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų. Kokie jie ir ar juose yra bent krislas tiesos?
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Drąsos kino ir teatro aktorei Eglei Jackaitei tikrai netrūksta, tad nenuostabu, kad ji ryžtasi atviram pokalbiui laidoje „Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“.
Veidai | 4 MIN.
0
Jau ne pirmus metus šiauliečiai, regiono gyventojai ir net žinomi Lietuvos influenceriai šeštadieniais ir sekmadieniais keliauja į gyvenvietę greta Šiaulių. Aukštelkėje veikia bagažinių turgus, kuris čia privilioja tiek pardavėjų ir pirkėjų, kad sunku rasti vietą automobiliui. Viena iš „bagažinturgio“ įkūrėjų yra Gabrielė Nemunytė.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Atlikėja Paulina Paukštaitytė kartu su vienu ryškiausių jaunosios kartos atlikėjų Adomu Vyšniausku pristato naują bendrą kūrinį „Pažįstamas jausmas“.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Gruodžio 18-oji – Tarptautinė migrantų diena; Arabų kalbos diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 18-oji – Tarptautinė migrantų diena; Arabų kalbos diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kiekvieni metai moko mus kažko svarbaus – kartais tai pamoka, kurią išmokstame lengvai, o kartais – per iššūkius ir netikėtumus. Žvaigždės siunčia signalus, kurie padeda geriau suprasti, ką svarbiausia įsisavinti per ateinančius 12 mėnesių. Štai kokias pamokas šiemet jūsų Zodiako ženklui buvo paruošusios žvaigždės. Ar ko nors išmokote?
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Šventiniu laikotarpiu tautiečių širdyse ir lėkštėse silkė užima garbingą vietą. Ji patiekiama su „patalais“, svogūnais, morkomis, grybais ar net razinomis – tikra klasika, be kurios sunku įsivaizduoti Kūčių stalą. Tačiau ši nedidelė, nebrangi ir ištisus metus prieinama žuvis – kur kas daugiau nei mūsų virtuvės pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad silkė yra itin mėgstama ir kitų tautų virtuvėse, o jos maistinė vertė neretai lenkia net kur kas brangesnes žuvis.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Šventiniam laikotarpiui desertų studijos „Macaroom“ konditerės Giedrė Pečenkienė ir Jovita Morkūnaitė siūlo alternatyvą įprastiems ir visiems jau puikiai pažįstamiems imbieriniams sausainiams. Nors speculoos sausainių pavadinimas skamba neįprastai, tai įdomesnė imbierinių sausainių versija, kurią kiekvienas labai nesudėtingai pasigamins namuose.
Virtuvė | 3 MIN.
0