Pasvalyje duris atvėrė Karščiavimo klinika

Nuo praėjusios savaitės penktadienio Pasvalyje veikia Karščiavimo klinika. Apie ją bei kitus pasikeitimus karantino laikotarpiu Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre kalbamės su šio centro vyriausiąja slaugos administratore Irena Trinskiene.

– Kokiu tikslu įsteigta Karščiavimo klinika ir kokie pacientai čia priimami?

– Klinika įsteigta Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu. Ji teikia ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams, įtariant galimą koronavirusinę infekciją. Čia aptarnaujami 18–60 metų amžiaus Pasvalio ir kaimyninio Biržų rajonų gyventojai.

Būtina žinoti, jog pajutus infekcijos simptomus pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – paskambinti jam telefonu. Tokie simptomai gali būti: 37,8 C ar dar didesnė kūno temperatūra (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), šaltkrėtys, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas. Išklausęs paciento nusiskundimus, gydytojas nuspręs ar išrašyti elektroninį siuntimą į Karščiavimo kliniką, ar kviestis žmogų apžiūrai į polikliniką, ar gydymą skirti nuotoliniu būdu.

Karščiavimo klinika įsikūrė Pasvalio ligoninės patalpose, šalia Rentgeno kabineto. Šios patalpos turi atskirą įėjimą. Klinikoje dirba Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, Pasvalio ligoninės medikai, jiems talkina kolegos iš Biržų. Klinikai vadovauja Pasvalio PASPC vyr. gydytojas Vilius Povilionis. Suformuotos medikų komandos, kurios pacientų lauks keturias valandas per dieną: nuo 9 iki 13 val.

Dar kartą primenu, jog be šeimos gydytojo siuntimo į Karščiavimo kliniką atvykti nevalia. Po pokalbio su pacientu, tokį siuntimą gydytojas užpildys elektroniniu būdu ir pats užregistruos pacientą į Karščiavimo kliniką, o po to su pacientu nedelsdamas susisieks šios klinikos koordinatorius. Jis suderins konkretų atvykimo laiką bei išsamiai paaiškins visą priėmimo tvarką. Kad nesusitiktų į Karščiavimo kliniką atvažiavę pacientai, tarp kurių gali būti ir koronaviruso nešiotojų, atvykti būtina paskirtu laiku.

Pacientų automobiliams prie Karščiavimo klinikos yra numatyta atskira stovėjimo vieta. Atvykus į aikštelę, draudžiama be atskiro nurodymo išlipti iš automobilio, atidaryti jo duris ar langą. Kartu su savimi pacientas privalo turėti asmens dokumentą ir ant popieriaus lapo dideliais skaičiais aiškiai užrašytą savo mobilaus telefono numerį. Šiuo numeriu bus susisiekta su atvykusiuoju ir sutikrinami reikiami duomenys.

Automobilio duris galima atidaryti tik tada, kai tą leis priėjęs Karščiavimo klinikos darbuotojas. Jis pakvies pacientą užeiti į vidų, o ten jį pasitiks klinikos personalas, dėvintis specialią apsauginę aprangą. Pacientas taip pat privalo dėvėti veido kaukę.

Karščiavimo klinikoje žmogui atliks kraujo tyrimą, padarys krūtinės ląstos rentgenogramą, paims mėginėį iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos. Apie apžiūros ir tyrimų rezultatus bus informuotas šeimos gydytojas. Priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, jam gali būti rekomenduota izoliuotis namuose ir gydytis ambulatoriškai arba nukreiptas į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą.

Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo kliniką atvykti patys, Savivaldybė užtikrins transportavimo paslaugas.

– Minėjote, jog Karščiavimo klinikoje bus tiriami 18–60 metų žmonės. O ką daryti sukarščiavus vaikui ar senjorui?

– Vaiko tėvai ir senjorai irgi pirmiausia turėtų telefonu kreiptis į vaikų ar šeimos gydytoją – jis ir spręs, ką daryti toliau. Jei negalavimai sunkesni, reikia kviestis greitąją medicinos pagalbą tel. 112. – Kaip karantino laikotarpiu pasikeitė poliklinikų, ambulatorijų, kaimo medicinos punktų darbo ritmas? – Saugodami pacientus nuo galimos infekcijos, jų prašome pirmiausia su šeimos gydytoju susisiekti telefonu – skambinti į poliklinikos registratūrą ar tiesiai į šeimos gydytojo kabinetą. Pasvalio poliklinikoje turime įrengę atskiras patalpas karščiuojantiems žmonėms, į kurias yra ir atskiras įėjimas iš lauko. Jei gydytojas nuspręs, kad konsultacijos telefonu neužtenka ir pacientą būtina kviestis apžiūrai, jis kartu nuspręs ir kur jį priimti – savo kabinete ar karščiuojantiems, bet viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų neturintiems pacientams skirtoje patalpoje. Paskirtu laiku į polikliniką atvykusį žmogų prie jos durų pasitiks mūsų darbuotojas, kuris ir paaiškins, kur eiti toliau, o esant reikalui, pacientą palydės bei jo gydytoją pakvies į jau minėtą, atskirą įėjimą turinčią patalpą.

Būtinąją pagalbą poliklinikoje kasdien teikia odontologas – pas jį registruojama irgi paskambinus į registratūrą. Dirba ir chirurgas, ginekologas. Paslaugos teikiamos ir skiepų kabinete – skiepijama nuo erkinio encefalito, atliekami kiti profilaktiniai skiepijimai. Atvykimo laikas vėlgi derinamas telefonu.

Su ambulatorijose dirbančiais šeimos gydytojais ar kaimo medicinos punktų bendruomenės slaugytojais taip pat pirmiausia reikia susisiekti telefonu ir susitarti, kokiu būdu bus teikiamos paslaugos.

Jei būtina pratęsti paskirtų vaistų vartojimą, gydytojas, išsiaiškinęs apie paciento sveikatos būklę, išrašys elektroninį receptą. Jei šeimos gydytojas manys, jog iš pokalbio telefonu paciento būklės įvertinti negali, paskirs vizitą į įstaigą. Beje, išrašyti receptus jau anksčiau gydytojo paskirtiems vaistams pakartotinai, karantino metu teisę turi ir bendrosios praktikos ar bendruomenės slaugytojos.

Sulaukiame nusiskundimų, jog gydytojui ar į registratūrą prisiskambinti būna sunku – telefonas nuolat užimtas. Iš tiesų skambučių srautas šiuo sudėtingu metu yra itin pagausėjęs, tad pacientų labai prašome kantrybės skambinant tol, kol sulauksit laisvos linijos.

– Kaip jūsų medikai yra aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis, ar jų užtenka?

– Nors vos ne kasdien girdime apie besileidžiančius lėktuvus su tūkstančiais tonų tokių priemonių, apie vis gausėjančius rezervus, bet mums visa tai lieka vien tik kalbomis. Tiesa, šiek tiek apsaugos priemonių gavo mūsų Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – iš Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties.

Kaip įmanydami verčiamės per galvą apsaugos priemonių ieškodami patys, nors pirkti kartais tenka už gerokai didesnę kainą. Laimei, jau tada, kai koronaviruso protrūkio grėsmė buvo dar tik nujaučiama, o SAM vadovai tikino, jog visiems visko užteks, mes nebuvom pernelyg patiklūs ir šiokiu tokiu rezervu apsirūpinome. Bet jis greitai senka. Esam nuoširdžiausiai dėkingi Pasvalio krašto garbės piliečiui dr. Pranui Kizniui, Seimo nariui Antanui Matului, Laisvės TV už didelę paramą aprūpinant medikus, kitą mūsų įstaigos personalą būtinomis apsaugos priemonėmis. Tokia parama mums gyvybiškai svarbi. Juk Greitosios medicinos pagalbos, o ir kiti įstaigos darbuotojai bet kada galintis susidurti su klastinga liga. Beje, kas patyrė – puikiai žino: visą dieną išbūti su respiratoriumi, apsauginiu kombinezonu ir kitomis tokios aprangos detalėmis – pragariškai sunku. Dūsti, prakaituoji, greit pavargsti…

Nors Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog dėl koronaviruso turėtų būti tiriami visi medikai, mes per savaitę gauname vos po dešimtį terpių mėginiams. Toks kiekis skiriamas visiems rajono medikams. Pirmenybę teikiame Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ypač tiems, kurie buvo išvykę pas karščiuojančius pacientus.

Esu be galo dėkinga visiems besiaukojantiems ir savo sveikata rizikuojantiems mūsų kolektyvo žmonėms – ne tik medikams, bet ir valytojoms, vairuotojams, ūkio dalies darbuotojams. Džiaugiamės dalykišku ir geranorišku bendradarbiavimu su rajono Savivaldybės gydytoja Dalia Vasiliūniene, kolegomis iš Pasvalio ligoninės.

– Ačiū už pokalbį, o visiems medikams linkime: būkit sveiki ir saugokit save!