Pasvalio rajono savivaldybėje – susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais

Pasvalys

Rūtos Jaruševičienės nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Pasvalio rajono savivaldybė

Rugpjūčio 9 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijoje lankėsi LR aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistai. Jie atvyko padiskutuoti su Savivaldybės atstovais dėl Lėvens ir Mūšos upių vientisumo atstatymo – projektų, kurie išlaisvintų upių vagas nuo užtvankų, įgyvendinimo galimybių.

LR aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius ir Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės patarėja Jonė Leščinskaitė pristatė galimybes prisijungti prie projekto upių vientisumui atkurti, tačiau jų vizito pagrindinis tikslas buvo išgirsti Savivaldybės atstovų nuomonę, įsigilinti į problematiką. Jie minėjo, kad LR aplinkos ministerijos vienas iš tikslų yra eiti Europos Sąjungos pramintu taku ir atkurti visų Lietuvos upių vientisumą, šalinant užtvankas ar bent jau įrengiant žuvitakius. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos užtvankų yra itin senos statybos ir artėja prie avarinės būklės, būtina diskutuoti, galvoti ir planuoti jų demontavimo projektus.

LR aplinkos ministerijos atstovai priminė, kad upių vientisumas svarbus ne tik žuvų gerovei, siekiant išsaugoti kuo daugiau retų rūšių, bet žiūrima į visą upių ekosistemos atstatymą. Jie pristatė sėkmingą užtvankos demontavimo pavyzdį – Salantus, kur bendradarbiaujant su savivaldybe ir vietos bendruomene buvo sukurta nauja viešoji rekreacinė zona visuomenės poreikiams tenkinti vietoj buvusio upės užtvankos suformuoto tvenkinio. Atstovai akcentavo, kad be vietinės valdžios ir gyventojų bendruomenės pritarimo projektai nebūna įgyvendinti, todėl labai svarbu kuo plačiau išsiaiškinti galimas tokio projekto įgyvendinimo rizikas ir kuo plačiau informuoti visuomenę, tartis su ja ir atsižvelgti į iškeltus klausimus ir nuogąstavimus.

Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas priminė svečiams, kad Pasvalio rajonas – karstinio regiono dalis, kuriame visa aplinka yra itin jautri požeminio vandens lygio pokyčiams. Pvz., demontavus Lėvens upės užtvanką, labai sunku prognozuoti, kokį tai poveikį turės Pasvalio miesto teritorijai ir ar tai neiššauks smegduobių atsiradimo. Taip pat domėjosi, kas būtų su Malūno lanka (aukščiau užtvankos esančiu tvenkiniu), maudyklomis, upės vandens lygiu. Būtina apgalvoti galimas pasekmes gyventojų turtui – smegduobės gali atsirasti ir po 10 metų nuo vandens lygio nukritimo, kas tada kompensuos galimą turtinę žalą?

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į Lėvens upės vandens lygį, kuris yra stipriai sumažėjęs dėl Sanžilės kanalo, esančio tarp Lėvens (48 km nuo jos žiočių) ir Nevėžio upių. Būtų įdomu sužinoti, kaip upė elgtųsi, jei būtų atstatytas natūralus vandens tekėjimas ir kokią įtaką tai turėtų visai upės ekosistemai. Šiuo metu Lėvens upė ir taip yra sekli, išskyrus tvenkinį virš užtvankos. Jei jis būtų panaikintas neatstačius natūralios upės tėkmės, iš upės, panašu, nieko neliktų.

Susirinkusieji diskutavo ir apie Mūšos upės užtvankas, esančias šalia Švobiškio ir Pakruojo rajone – Dvariukuose. Savivaldybės atstovai kalbėjo apie nuolatinius Mūšos upės vandens lygio pokyčius ir dėl to kenčiančius gyventojus.

Diskusija tęsėsi kalbant apie hipotetinius užtvankų demontavimo projektus. Svečiai pažadėjo apsilankyti dar kartą jau su konkretesniais planais ir žiniomis apie karstinio regiono specifiką ir Lietuvos geologijos tarnybos suteikta informacija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt