Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pasvalio rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pasvalio rajono savivaldybė
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento patarėjas Alvydas Stukas, pristatęs dabartinę situaciją Lietuvoje bei pasakojęs apie afrikinio kiaulių maro prevenciją.
Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių (ir šernų) liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat kai kuriose šalyse (Afrikoje, kai kuriose Azijos ir Pietų Europos valstybėse) jį perneša Ornithodoros rūšies erkės, Lietuvoje šių erkių neaptinkama. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, užkrėstas maisto atliekas ir pan.
Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali mechaniškai pernešti virusą iš užkrėstų gyvūnų sveikiems. Kiaulių savininkas gali sukelti ligą šerdamas kiaules termiškai neapdorotomis ir užkrėstomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta nepriklausomai nuo metų laiko, gyvūno amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Pastebima, kad Lietuvoje afrikinis kiaulių maras, kiaulių laikymo vietose dažniausiais nustatomas šiltuoju metų laikotarpiu.
Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje
Kokie afrikinio kiaulių maro požymiai?
Ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 4 iki 19 dienų. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė. Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti karščiavimą iki 40,5–42 °C. Apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Užsikrėtęs gyvūnas neėda, sutrinka koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), paršingoms kiaulėms pasireiškia abortai. Dažniausiai užsikrėtęs gyvūnas (tiek kiaulė, tiek ir šernas) nugaišta per 3–5 dienų nuo ligos pradžios, tačiau gali užsitęsti ir iki 20 d. Kiaulių gaišimas užsikrėtus siekia 100 proc., šernų – iki 95 proc. Ši ligos forma nustatoma Lietuvoje. Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla užsikrėtusio gyvūno kūno temperatūra, beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės ir šernai, sergantys lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Gaišimas užsikrėtus siekia 30–70 proc. Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusiems gyvūnams (kiaulėms ir šernams) pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Netenkama svorio, kūno temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad radus šerno gaišeną būtina informuoti tarnybą, už tai asmuo gali gauti 30 Eur išmoką. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba jos teritoriniam padaliniui. Tai patogiausia padaryti trumpuoju telefono numeriu 1879 arba elektroniniu paštu info@vmvt.lt. Šernų gaišenų pašalinimas iš aplinkos ženkliai prisideda užkertant kelią ligos plitimui. Radus gaišeną: - Nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti ir koordinates pagal GPS). - Radus nugaišusį šerną jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT – tai padarys atsakingi pareigūnai. - Specialistai rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu – tiesiog užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar panašiai. Asmeniui, pranešusiam apie rastą šerno gaišeną, mokama 30 eurų išmoka. Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik specialistams suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo. Norint gauti išmoka būtina užpildyti prašymą, apie kurį informuos pranešimą priėmęs VMVT darbuotojas.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
