Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Pandemija ir jos suvaldymo priemonės turėjo įtakos nedarbo lygio augimui. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Elektrėnų savivaldybėje nuosekliai mažėjo nuo 2010 m. ir pradėjo augti tik per pastaruosius dvejus metus.
Dėl COVID-19 pandemijos buvo suvaržyti verslai, dalis darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas, kai kurie darbuotojai neteko darbo. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. registruotas nedarbo lygis savivaldybėje siekė 11,1 proc. ir buvo mažesnis nei šalies rodiklis (12,6 proc.) arba Vilniaus apskrities (11,5 proc.). Moterų (11,8 proc.) registruotas nedarbo lygis yra šiek tiek aukštesnis nei vyrų (10,5 proc.), šis atotrūkis didesnis nei visoje šalyje arba sostinės regione. Savivaldybėje yra santykinai didesnė dalis jaunimo (25 m. amžiaus), kurių nedarbo trukmė yra ilgesnė kaip 12 mėn. (20,1 proc., palyginti su Vilniaus apskrityje bei 18,7 proc. visoje Lietuvoje).
2020 m. registruotų bedarbių skaičius siekė 1680 ir per metus padidėjo 72,5 proc. Tai buvo didžiausias bedarbių prieaugis tarp visų apskrities savivaldybių, antroje vietoje buvo Trakų rajono savivaldybė (71,4 proc.). Lietuvoje registruotų bedarbių skaičius augo apie 50 proc. Vertinant visų savivaldybių rezultatus, Elektrėnų savivaldybė pagal registruotų bedarbių skaičiaus augimą buvo trečioje vietoje po Skuodo rajono savivaldybės (78,2 proc.) ir Kretingos rajono savivaldybės (74,9 proc.). Prieš pandeminį laikotarpį Elektrėnų savivaldybėje buvo vienas mažiausių nedarbo lygis Lietuvoje.
2021 m. kovo 1 d. registruotų bedarbių skaičius siekė iki 2233, o registruotas nedarbas siekė 14,7 proc. (šalies – 16,1 proc.). Balandžio 1 d. rodikliai geresni, nedarbo lygis – 13,9 proc. (šalies – 15,1 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, nors didžiausias darbdavys išlieka paslaugų sektorius, daugiausia neterminuotų darbo vietų šiuo metu siūlo apdirbamoji pramonė (19,1 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų) ir transporto ir saugojimo veikla (15,9 proc.). Tikėtina, kad atlaisvinus pandemijos suvaldymo priemones nedarbas mažės ir šalyje, ir savivaldybėje.