Pastaruosius dvejus metus viršyta 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo riba

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba penktadienį pranešė, kad per pastaruosius dvejus metus pirmą kartą viršyta kritinė pasaulinio atšilimo riba, pasaulinei temperatūrai pakilus „daugiau, nei kada nors yra tekę patirti šiuolaikiniams žmonėms“.

Tai nereiškia, kad tarptautiniu mastu sutarta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba buvo visam laikui peržengta, tačiau klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ nurodė, kad ji pavojingai artėja.

ES klimato stebėsenos tarnyba patvirtino, kad 2024 metai buvo karščiausi istorijoje. Pastaruosius kelis metus fiksuojami šilumos rekordai paskatino ekstremalius klimato pokyčius visuose žemynuose.

2025-aisiais, kai į valdžią ateina klimato kaitos skeptikas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), dar vienų rekordiškai karštų metų tikrai nelaukiama.

Daugelis jų nenorėtų dar ir dėlto, kad artėja galutinis terminas, iki kurio valstybės turi įsipareigoti labiau sumažinti didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tačiau Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnyba prognozuoja, kad 2025-ieji vis tiek pateks tarp trijų šilčiausių metų istorijoje.

Šylant klimatui pasaulyje daugėja ekstremalių oro sąlygų. 2024-aisiais nuo Ispanijos iki Kenijos, Jungtinių Valstijų ir Nepalo įvykusios stichinės nelaimės pasauliui kainavo daugiau nei 300 mlrd. dolerių (291 mlrd. eurų). 

Los Andželas ši kovoja su pražūtingais miškų gaisrais, sunaikinusiais tūkstančius pastatų ir privertusiais dešimtis tūkstančių žmonių palikti savo namus. JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė, kad šie gaisrai yra patys pražūtingiausi Kalifornijoje ir įrodo, kad klimato kaita iš tikrųjų egzistuoja.

„Copernicus“ teigė, kad dėl nuolatinio, precedento neturinčio atšilimo vidutinė temperatūra 2023–2024 metais bus daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė palyginus su priešindustriniu laikotarpiu.

2015-aisiais Paryžiuje beveik 200 valstybių sutarė apriboti temperatūros augimą 1,5 laipsnio pagal Celsijų, kad būtų užkirstas kelias katastrofiškiausiems klimato kaitos padariniams.

Tačiau pasauliui nesiseka pasiekti šio tikslo.

„Šiuo metu balansuojame ties 1,5 laipsnio pagal Celsijų, riba“, – sakė ES klimato stebėsenos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes). 

Precedento neturintys pokyčiai

„Copernicus“ įrašai siekia 1940 metus, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo kernai ir medžių rievės, leidžia mokslininkams teigti, kad Žemė šiandien greičiausiai yra šilčiausia per pastaruosius dešimtis tūkstančių metų.

1,5 laipsnio Celsijaus riba matuojama dešimtmečiais, o ne atskirais metais, tačiau „Copernicus“ teigė, kad šios ribos pasiekimas net trumpam iliustruoja precedento neturinčius žmogaus veiklos sukeltus pokyčius.

Mokslininkai teigia, kad kiekviena laipsnio dalis, viršijanti 1,5 laipsnio Celsijaus yra svarbi, o viršijus tam tikrą ribą klimatas gali nenuspėjamai pasikeisti.

Šiuo metu dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos sausros, audros, potvyniai ir karščio bangos jau tampa dažnesnės ir intensyvesnės.

Pernai Saudo Arabijoje nuo karščio mirė daugiau nei 1,3 tūkst. piligrimų. 2024-aisiais taip pat siautėjo galingos atogrąžų audros Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kilo istoriniai potvyniai Europoje ir Afrikoje.

2024-aisiais vandenynai, sugeriantys daugiau kaip 90 proc. perteklinės šilumos, įšilo iki rekordinio lygio. Tai pakenkė koraliniams rifams ir jūrų gyvūnijai, o orai tapo audringi.

Šiltesnės jūros reiškia didesnį garavimą ir didesnę drėgmę atmosferoje, todėl iškrenta daugiau kritulių, o ciklonai įgauna daugiau energijos. 

Pasak S. Burgess, 2024 metais atmosferoje esančių vandens garų kiekis pasiekė naujas aukštumas ir kartu su pakilusia temperatūra sukėlė potvynius, karščio bangas ir „milijonų žmonių kančias“.

„Rimtas įspėjamasis ženklas“

Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) vadovas Johanas Rockstromas (Johanas Rokstriomas) teigė, kad 1,5 laipsnio Celsijaus ribos pasiekimas yra „rimtas įspėjamasis ženklas“.

„Dabar pirmą kartą pajutome, ką reiškia 1,5 laipsniu Celsijaus padidėjusi temperatūra, kuri žmonėms ir pasaulio ekonomikai kainavo precedento neturinčių kančių ir ekonominių išlaidų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. 

Mokslininkai teigia, kad 2023 metais prasidėjęs šiltėjantis meteorologinis reiškinys „El Nino“ prisidėjo prie vėliau užfiksuoto rekordinio karščio.

Tačiau „El Nino“ baigėsi 2024 metų pradžioje, ir nuo to laiko mokslininkai nesupranta, kodėl pasaulinė temperatūra išlieka rekordinė arba beveik rekordinė.

Gruodį Pasaulio meteorologijos organizacija teigė, kad jei artimiausiais mėnesiais įsivyrautų planetą vėsinantis meteorologinis reiškinys „La Nina“, jis būtų pernelyg silpnas ir trumpalaikis, kad iš tikrųjų gerokai atvėsintų planetą. 

„Ateitis yra mūsų rankose – greiti ir ryžtingi veiksmai vis dar gali pakeisti mūsų ateities klimato trajektoriją“, – teigė „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) vadovas Carlo Buontempo (Karlas Buontempas).

2023 metų Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime valstybės susitarė palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, tačiau paskutiniame lapkritį vykusiame susitikime nebuvo pasiekta jokios pažangos dėl to, kaip dar labiau sumažinti šilumą sulaikantį išmetamųjų teršalų kiekį.