Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Twitter nuotr.
Rytas StaselisŠaltinis: Etaplius.LT
Praėjus vo kelioms minutėms po įvykio, Rusijos oro susisiekimą reguliuojanti institucija „Rosaviacija“ išplatino pranešimą apie tai, kad lėktuvu skrido 10 žmonių – trys įgulos nariai ir septyni keleiviai, nors oficialius pranešimus apie panašius įvykius paprastai skelbia po gerų kelių valandų. Tarp jų ir J. Prigožinas – „Wagner“ karinių samdinių grupuotės vadovas. Kiti – daugiausia „Telegram“ socialinio tinklo – kanalai, be to, skelbė, kad kartu su grupės savininku skrido kariniai jos vadai, tarp jų ir faktinis karinis lyderis Dmitrijus Utkinas, kurio šaukiniu ir buvo pavadinta visa ši organizacija.
Lėktuvas esą skrido iš Maskvos į Sankt Peterburgą. Be to, jam iš paskos kilo kitas J. Prigožinui priklausantis verslo klasės laineris. Jis po įvykio keliasdešimt minučių suko ratus virš Maskvos, tačiau vėliau nusileido mažame Ostafjevo oro uoste tarp didžiųjų Vnukovo ir Domodedovo oro uostų. Iš antrojo lėktuvo oro uoste, pasak liudininkų, išlipo du žmonės. Kas jie, trečiadienio vakarą dar nebuvo žinoma.
Tačiau „Wagner“ grupei artimų socialinių tinklų kanaluose pranešta, kad J. Prigožinas ir D. Utkinas aviakatastrofoje žuvo.
Pirmoji įvykio versija, kurią noriai aptarė rusiškai transliuojančios medijos, – Rusijos prezidento kerštas grupuotei už birželio 24 d. sukeltą karinį maištą. Tada karine vadovybe nepatenkinti „Wagner“ samdiniai surengė „teisingumo maršą“ iš Rostovo į Maskvą. Ponas Putinas apkaltino juos išdavyste, TV ekranuose atrodė gerokai sutrikęs ir „maršo“ metu lėktuvu išskrido Sankt Peterburgo pusėn.
Tuo metu Rusijos sostinės pusėn žengusi kolona, kuriai, kaip teigiama, vadovavo D. Utkinas, sugebėjo numušti kelis kariuomenės sraigtasparnius ir oro kovos koordinavimo lėktuvą Il-20. Šių atakų metu žuvo apie dešimt Rusijos aviacijos kariškių.
Vis dėlto, likus iki Maskvos 200–300 km, „Wagner“ kolona sustojo ir, tarpininkaujant Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukešenkai, maištas buvo tuo metu suvaldytas. Grupė grąžino visus sunkiuosius ginklus bei šaudmenis.
Dar po kelių dienų visa „Wagner“ vadovybė – 35 žmonės – buvo Kremliuje priimta p. Putino. Po to Kremliaus viešųjų ryšių tarnybos susitikimo faktą patvirtino, nurodydamos, kad dėl maišto iškeltos kriminalinės bylos yra uždarytos, J. Prigožinui buvo grąžinta didesnė dalis po maišto įvykusių kratų metu paimtų pinigų, vardinis ginklas. Samdiniams buvo pasiūlyta eiti registruotis į Gynybos ministerijos struktūras, atostogauti arba keltis į stovyklas Baltarusijoje.
Rusijos medijos praneša, kad geriausiais grupuotės laikais kare Ukrainoje „Wagner“ tarnavo iki 70 tūkst. samdinių. Didesnė dalis jų – iš kalėjimų užverbuoti sunkius nusikaltimus padarę nusikaltėliai. J. Prigožino teigimu, Ukrainos fronte žuvo 22 tūkst., dar dvigubai tiek buvo sužeista. Į Baltarusiją persikėlė iki 7 tūkst.
Rusijos analitikai iškart po birželio maišto tvirtino, esą p. Putinas nieku gyvu neatleis J. Prigožino sukelto pažeminimo, kai Rusijos valdžia žygiuojančių Maskvos samdinių kontekste parodė savo bejėgystę. Nors formaliai prie maištininkų neprisijungė nė vienas karinis dalinys.
Dabar daugelis stebisi, kodėl toks nekvailas ir pakankamai atsargus žmogus kaip J. Prigožinas elgėsi taip valiūkiškai ir neatsakingai. Apie jam duotas „Putino [saugumo] garantijas“ yra pranešusi Kremliaus burna – Dmitrijus Peskovas.
Vis dėlto Kremliaus mėsininkui kerštas pasirodė esąs svarbesnis už įvairių tamsių „Wagner“ operacijų nuopelnus, kovas Ukrainoje, Sirijoje, Afrikoje ir vėl Ukrainoje. Net JAV lyderis Joe Bidenas, paprašytas pakomentuoti įvykį Tverės srityje, pripažino nesąs dėl to nustebęs.
O ko tada mafijinėje valstybėje tikėjosi J. Prigožinas – buvęs svarbiu tos mafijinės valstybės sraigtu?