REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2022 m. Gruodžio 9 d. 09:41

Paskelbti Šiaulių miesto kultūros ir meno premijų laureatai ir stipendininkai

Šiauliai

Artūro Staponkaus nuotr.

EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


253461

Vakar Šiaulių kultūros centro Didžiojoje salėje vyko Šiaulių miesto kultūros ir meno premijų įteikimo vakaras.

Tradiciškai kiekvienų metų pabaigoje pagerbiami miesto kultūros žmonės – Šiaulių kultūros ir meno premijų laureatai, įvertinama geriausia kultūrinė edukacija, skiriamos stipendijos perspektyviausiems jauniesiems menininkams.

Šiaulių savivaldybė kasmet skiria keturias Šiaulių miesto kultūros ir meno premijas už miestui reikšmingą kultūrinę meninę veiklą ir pasiekimus. 2022 m.
Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos įteiktos:

  • Nijolei Prascevičienei, muzikos pedagogei, už tikėjimą muzikos galia ugdant asmenybes ir aukščiausius muzikinės edukacijos rezultatus;
  • Ričardui Garbačiauskui, tapytojui, už kūrybinį aktyvumą, meninės raiškos įvairovę ir aukščiausius estetinius standartus;
  • Antanui Šeronui, tapytojui, už tikėjimą klasikinės tapybos galia ir parodinės veiklos entuziazmą;
  • Remigijui Adomaičiui, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovui ir dirigentui, už nuoseklų „Dagilėlio“ reiškinio puoselėjimą tarptautinėje erdvėje ir meilę dainuojančiam jaunimui.

Įvertinta ir geriausia kultūrinė edukacija. Premija skirta viešosios įstaigos „Neatšaukti atidarymai“ vykdomam projektui „Virtuali platforma „Neatšaukti atidarymai / Not canceled opening“.

Virtuali platforma „Neatšaukti atidarymai“ – tai virtuali parodų, renginių galerija bei inovatyvus renginių organizavimo būdas, leidžiantis plėtoti parodinę veiklą, kuri pasiekiama plačiajai auditorijai ir nepriklausoma nuo karantinų, geopolitinių grėsmių ar kitokių suvaržymų. Nepriklausomai nuo vietos ir laiko, išnaudojant šiuolaikines interneto ir socialinių tinklų (feisbuko, jutubo) teikiamas galimybes, platformoje visuomenė supažindinama su profesionaliais, Lietuvoje ir užsienyje reziduojančiais lietuvių menininkais, jų kūryba, užtikrinamas nenutrūkstamas ryšys tarp kūrėjų ir žiūrovo.

Virtualios platformos „Neatšaukti atidarymai“ populiarumas įrodė, kad reikalinga būtent tokia – moderni ir inovatyvi – kultūrinės edukacijos sistema, kuri sujungtų kūrėjus ir žiūrovus betarpiam bendravimui. Per mažiau nei dvejus su puse platformos gyvavimo metų virtualioje galerijoje 635 menininkai, kūrėjai surengė ir pristatė 995 personalines parodas (daugiau nei 1 paroda per dieną!). Virtualios platformos svarbą ir reikšmingumą rodo ir nuolat kylantis auditorijos skaičius, artėjantis prie 21 tūkst.

Šiauliuose subrendo ir pirmuosius žingsnius profesinio pasirinkimo kelyje žengė daugybė dabar jau puikiai žinomų atlikėjų, menininkų, kultūros atstovų, kurie Šiaulius garsina ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Savivaldybės įsteigtos keturios stipendijos – puiki paskata ambicingai siekti tikslų kūrybiniame kelyje.

2023 m. stipendijas gaus akordeonininkas Jonas Vozbutas, fotomenininkas Edvardas Tamošiūnas, 3D animatorius Benas Teišerskis, videografė Augustė Tomkutė. Stipendijos bus mokamos nuo 2023 m. sausio mėnesio.

Visi laureatai apdovanoti ne tik piniginėmis premijomis, diplomais, bet ir specialiai Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatams sukurtais grafikos dizainerio Mariaus Žalneravičiaus prizais „Saulės strėlė“.

Renginį vainikavo akordeonininko Martyno Levickio ir „Mikroorkéstra“ koncertas. Koncerto programa – lengvas žongliravimas tarp lietuviškų šaknų turinčios pasaulinio garso muzikos ir liaudies muzikos atskambių klasikinės muzikos kontekste.

1924-aisiais G. Gershwino sukurtas kūrinys „Žydroji rapsodija“, kurį pirmąsyk atliko ir išgarsino kultinis Paulas Whitemanas su savo muzikantais, skamba skirtinguose žemynuose. Pirmiausia šis kūrinys skirtas fortepijonui ir orkestrui. M. Levickis įliejo į jį savo vizijos, sukurdamas aranžuotę akordeonui – joks akordeonininkas „Rhapsody in Blue“ dar nėra atlikęs. Martynas pirmasis jį sugrojo su savo kameriniu ansambliu „Mikroorkéstra“.

Kaip jungtis tarp dviejų skirtingų garsinių pasaulių nuskambėjo W. Kilaro „Orawa“ orkestrui. Tai kūrinys, paremtas Podhalės (Pietų Lenkijos viršukalnių regiono) muzikinės tradicijos motyvais, tokiu būdu sujungęs koncerto eigoje skambėjusias M. Levickio aranžuotas lietuvių liaudies dainas.


Foto galerija:

Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
318099853_6377128395635356_8071324346739232858_n.jpg
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
318183556_6377130352301827_3032257205056153773_n.jpg
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.
Artūro Staponkaus nuotr.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA