PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 17 d. 10:00

Pasisakau „už“!

Kaunas

– Viliuosi, kad naujųjų gyventojų integracija bus taiki, - sakė Seimo narė L. Matkevičienė.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


99110

Tiek viešojoje erdvėje, tiek privačiuose pokalbiuose netyla diskusijos dėl grupinio gyvenimo namų žmonėms su psichine negalia statybos Žiežmarių Lauko gatvėje. Vieni kaltina būsimus kaimynus nejautrumu, kiti „atsišaudo“ priekaištais valdžiai, esą, neinformavo iš anksto ar informavo ne taip... Savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją viešai išsakė tiek svarbiausi valstybės asmenys, tiek žymūs kultūros atstovai. Šį kartą „Atspindžiai“ pakalbino Lietuvos Respublikos Seimo narę LAIMUTĘ MATKEVIČIENĘ, kurios paprašėme pasidalinti savo nuomone.

„Dėl negalią turinčių žmonių integracijos į bendruomenę aš šimtu procentų pasisakau „už“, - sakė „Atspindžiams“ Seimo narė. – Esame labai susvetimėję, atitolę. Nebendraujame arba mažai bendraujame su savo giminaičiais, šeimos nariais ar buvusiais geriausiais draugais. Nesugebame ir nenorime nei suprasti vieni kitų, nei, pagaliau, atleisti... Pastebėjau, kad mūsų dienomis bendraudami daugiausiai kalbame tik apie pinigus arba neatidėliotinus reikalus, empatiškumas baigia išnykti. Keista, kad patys formuodami atotrūkį vieni nuo kitų, tuo kaltiname... valdžią, - kalbėjo L. Matkevičienė.
Seimo narė su „Atspindžių“ skaitytojais pasidalino ir savo asmenine patirtimi: – Aš vaikystes vasaras, o ir vėlesnį gyvenimo tarpsnį praleidau augdama su trimis kurčnebyliais. Kiek save pamenu, visada juos suprasdavau, padėdavau, mokiau, pasiilgdavau, laukdavau. Vėliau kartu eidavome į šokius, vežiodavau juos į muziejus, parodas, kiną, gydydavau susirgusius. Kad galėtume lengviau bendrauti, išmokau gestų kalbą.

Apskritai, gyvenime ši kalba man labai pravertė, ją naudoti tenka gana dažnai. Žinoma, iš bendraamžių susilaukdavau ir pašaipų, bet visa giminė norėjome, stengėmės šiems žmonėms padėti, apsaugoti... Įsiminė vaizdas dar iš ankstyvos vaikystės, kai mūsų močiutė Bronė suklupusi prie šv. paveikslo „Jėzus alyvų daržely” balsu raudojo: ,,Kodėl jie tokie gražūs, bet nelaimingi, Jėzau brangusis”. Gaila,kad Ji jau Anapily...

Džiaugiuosi, kad tie mano vaikystės ir jaunystės žmonės su negalia gyvenime tapo labai laimingi. Baigė kolegijas, universitetus, įgijo profesijas:siuvėjo,buhalterio, IT specialisto,reabilitacijos konsultanto, sporto trenerio, moka užsienio kalbas, keliauja po užsienio šalis, dalyvauja Mainų programose, garsina Lietuvą pasaulyje: tapo Europos, Pasaulio kurčiųjų badmintono čempionais (4 aukso ir 2 sidabro medaliai,o Kristina pripažinta Geriausia Pasaulio kurčiųjų badmintoninkė 2007 m!). O juk galėjo būti ir kitaip..., - apie savo gyvenimo pamokas pasakojo L. Matkevičienė, kuri sakė ir sudėtingoje šiandieninėje situacijoje neprarandanti optimizmo:

– Žiežmariai – labai gražus, žydintis, patrauklus ir patogus miestas, plačiai puoselėjantis kultūrines krašto tradicijas. Viliuosi, kad naujųjų gyventojų integracija bus taiki, neskausminga abiems šalims. Lauko gatvėje pasirinkta vieta grupinio gyvenimo namams, mano galva, kiek ankštoka, bet dar yra laiko korekcijoms, tuo neabejoju.
Romualda Suslavičienė