Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Pasaulinė triukšmo supratimo diena pasaulyje pradėta minėti nuo 1996 metų, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie triukšmo poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Diena minima kasmet, paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį, šiemet - jau 25-ąjį kartą.
Ar kada pagalvojote, kokia daugybė triukšmą sukeliančių garsų mus supa kasdien: triukšmingos gatvės, tranki muzika kavinėse ir baruose, garsūs kolegų pokalbiai darbo vietoje, kaimynų barniai už sienos? Dirbančius gamybos pramonėje nuo sveikatai pavojingo garso gelbsti tik ausinės. Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu. Jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.
Kas yra triukšmas?
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai yra bet koks garsas, trukdantis normaliam žmogaus darbui ar poilsiui. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, keliantis (skleidžiantis) triukšmą. Triukšmas ne tik veikia mus emociškai – erzina, sutrikdo miegą, sukelia dirglumą ar nuovargį. Kartu jis veikia mūsų fizinę sveikatą, todėl tinkamas požiūris į triukšmą yra labai svarbus – juk ne visada galime jo išvengti.
Garso stiprumo lygis matuojamas decibelais dB. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 70 dB triukšmas sukelia nervų sistemos sutrikimus, skatina širdies ligų atsiradimą.
Kas ir kokio stiprumo garsą sukelia?
10 dB – krentantys lapai
20 dB – laikrodžio tiksėjimas
30 dB – tylus pokalbis, šnabždesys
40 dB – įprastinis garsas kambaryje
50 dB – lietus
50 dB – įprastinis garso lygis biure
60 dB – emocingas kalbėjimas kelių žmonių draugijoje
70 dB – lengvojo automobilio sukeliamas garsas
80 dB – telefono skambučio signalas
90 dB – sunkvežimio garsas
100 dB– automobilio signalas
120 dB – roko koncertas
120 dB – pneumatinio kūjinio perforatoriaus ar besileidžiančio lėktuvo sukeliamas garsas
180 dB – lėktuvo pakilimas
Kuo triukšmas kenksmingas žmogui?
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išskyrimą, sukelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymosi procesą, protinių užduočių atlikimą, socialinę elgseną. Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir pirmiausiai pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemoms, labai susilpnėja imuninė sistema.
Ypač pavojingas yra žemo dažnio triukšmas, kuris, palyginti su aukšto dažnio triukšmu, neatrodo toks stiprus. Tyrimai parodė, kad nuo labai stipraus žemo dažnio garso ir infragarso ima svaigti galva, pykina, atsiranda įvairių fiziologinių pokyčių.
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad dėl nuolatinio aukšto lygio aplinkos triukšmo poveikio padidėja tokių kraujotakos sistemos ligų, kaip miokardo infarktas, rizika. Palyginti su kitais aplinkos rizikos veiksniais (pvz., pasyviu rūkymu), kurių poveikio mastai tendencingai mažėja, triukšmo poveikis Europoje tendencingai didėja.
Manoma, kad naktinio triukšmo poveikis yra žalingesnis nei patiriamas dienos metu. „Netrikdomas miegas yra nepaprastai svarbus dienos aktyvumui ir sveikatos būklei. Žmogaus organizmas miegant reaguoja į triukšmą, ir tai gali sukelti miego struktūros pokyčius, padidinti arterinį kraujo spaudimą arba pulsą. Aplinkos triukšmas gali neigiamai veikti miego fazes, būti susijęs su negalėjimu užmigti, paviršutiniu negiliu miegu ir ankstesniu pabudimu“, – teigia profesorius, Lietuvos širdies asociacijos narys Raimondas Kubilius.
Triukšmą kontroliuoti ir mažinti galime kiekvienas. Ką galime padaryti, kad triukšmo poveikis sveikatai būtų minimalus?
Padarykime savo aplinką tylesne, „nes tada darbas nepalyginamai produktyvesnis. Jeigu ilsėsimės ir dirbsime triukšmingoje patalpoje, mums reikės žymiai daugiau energijos, daugiau laiko išeikvotoms jėgoms atgauti“, - teigia VGTU docentas Marius Mickaitis.
Miegamajame neturėtų būti prietaisų, kurie skleidžia garsą (nerekomenduojamas didesnis kaip 35 dB triukšmas). Jeigu miegosite prie veikiančio kompiuterio, garsiai tiksinčio laikrodžio, rytą pabusite nepailsėję.
Jei nėra galimybės pakeisti triukšmingos aplinkos (namai šalia judrios gatvės, oro uosto ar darbas triukšmingoje aplinkoje), rekomenduojame naudotis ausų kištukais.
Jei kenčiate nuo triukšmingų kaimynų, pasakykite jiems, kad jų keliamas triukšmas trukdo jums ir aplinkiniams. Kol problema nebus įvardinta, triukšmingi kaimynai apie ją gali ir nesusivokti.
Pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus naudokime klausos apsaugos priemones.
Ribokime laiką, kuomet esame veikiami didelio triukšmo.
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Silva Pėčienė