Pasiplaukiojimas vandens telkiniuose ne tik teikia džiaugsmą, bet ir kelia pavojų

Vasarą vandens telkinių pavilioti žmonės, neįvertinę savo jėgų ir sugebėjimų, dažnai patenka į jų klastingus gniaužtus, iš kurių nepavyksta nei patiems išsivaduoti, nei specialiosioms tarnybos pavyksta tai padaryti.

Praėjusią savaitę specialiosios tarnybos skubėjo į iškvietimą prie Akmenės rajone, Sablauskių kaime, esančio tvenkinio. Nelaimė ištiko ankstų birželio 20-osios rytą žvejoti atvykusius vyrus. Iš priekabos į vandenį nukeltą valtį srovė atitolino nuo kranto ir tuo metu, kai vienas atvykusiųjų nuvairavo pastatyti automobilio, kitas, nusimetęs drabužius, pabandė valtį pasivyti. Tačiau to padaryti jam nepavyko. Prie tvenkinio sugrįžęs jo draugas pamatė, kad vyras skęsta. Iš kviestų specialiųjų tarnybų pirmieji įvykio vietoje atsirado Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas Ričardas Vasiliauskas, nelaukdamas ugniagesių gelbėtojų, nėrė į vandenį ir ištraukė skenduolį, kuris buvo be sąmonės. Kartu su vyriausiąja patrule Agne Kesminaite jis gaivino vyrą, kol atvyko medikai, tačiau pastangos buvo bevaisės – konstatuota 75 metų vyro mirtis.

Žmogų galėjo išgelbėti po ranka buvę elementarūs gelbėjimo reikmenys, kurių valtimi žvejoti išsiruošę žmonės neturėtų pamiršti pasiimti su savimi. Deja, jų ignoravimas žvejus ne kartą yra atvedęs prie tragiškų pasekmių.

Raseinių rajone Dubysos upėje gegužės 26-tąją specialiosios tarnybos nebespėjo iš mirties nagų ištraukti 22 metų Vokietijos piliečio. Kaune studijavęs vaikinas su dviem užsienietėmis draugėmis čia lankėsi savo pažįstamo raseiniškio kvietimu. Kadangi šiluma kvietė atsivėsinti upėje, jaunuoliai linksmai taškėsi prie Maslauskiškių vandens malūno. Viena iš merginų, gurkštelėjusi vandens, supanikavo ir pradėjo skęsti. Abu vaikinai puolė jos gelbėti. Lietuvis skęstančiąją išgelbėjo, tačiau atsisukęs pastebėjo, kad vandenyje nebesimato Vokietijos piliečio, kuris neatsilaikė upės tėkmei ir nešamas pasroviui nuskendo. Po keleto valandų ugniagesiai gelbėtojai jo kūną surado.

Daugelis žmonių mano, kad skęstančiajam reikia bent pabandyti kažkaip padėti. Tačiau gelbėti skęstantįjį rizikuokite tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Ir nedarykite nieko, kas gali sukelti pavojų jums patiems. Visada svarbu prisiminti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu, nes jei patys pateksite į bėdą, skęstančiajam padėti nebegalėsite niekaip.

Savo jėgų nepaskaičiavo ir 59 metų Telšių rajono gyventojas. Vyras birželio 3 d. panoro išsimaudyti Varnelės upėje Varniuose. Judėjimo negalią turintis vyras plaukti mokėjo ir ne kartą yra minėtoje vietoje maudęsis. Plaukti nemokanti jo žmona vyrą stebėjo nuo kranto. Upėje panyrantis ir vėl išnyrantis vyras jai nerimo nekėlė, nes pamanė, kad vyras taip elgiasi, norėdamas ją pagąsdinti, neva skęsta, nes taip buvo anksčiau daręs. Tačiau, kai pamatė, kad upės srovė vis rečiau į vandens paviršių išnyrantį vyrą plukdo į kitą krantą, susizgribo, kad čia jau ne juokai ir ėmė šauktis pagalbos. Deja, vyras nuskendo.

Maudytis judėjimo negalią turinčiam žmogui – didžiulė rizika. Tokiais atvejais visada praverstų jį lydinčiam asmeniui turėti kokią nors gelbėjimo priemonę - ratą ar pripučiamą čiužinį, nes nelaimės atveju būsite bejėgiai, ypač jei patys nemokate plaukti.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės pradeda skęsti:

- Pasirenkama atoki, nuošali vieta, kurioje nėra daug žmonių, kurią sunku pasiekti gelbėtojams, tad nelaimės atveju gelbėjimo galimybė tampa ribota. Saugiausia plaukioti yra gelbėtojų prižiūrimose vietose. Gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.

- Neįvertina to, kad kiekvienas vandens telkinys kelia pavojų, todėl prieš brendant į vandenį reikėtų žinoti, kokia vieta pasirenkama, koks yra vandens telkinio gylis, dugnas ir pan.

- Žmonės dažnai pervertina savo plaukimo galimybes, fizinį pasirengimą, neįvertina temperatūrų svyravimo (kaitinant saulei ant kranto ir nutarus atsivėsinti vandenyje). Temperatūrų pokyčiai sukelia lėtinių ligų paūmėjimus, kurie gali privesti prie skendimo.