Pasibaigus deryboms Armėnija ragina Azerbaidžaną pasirašyti taikos susitarimą

Pasaulis

Nikola Pašinianas / Scanpix

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

351424

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino Azerbaidžaną pradėti konsultacijas dėl taikos sutarties pasirašymo, dėl kurios teksto Kaukazo kaimynės ir priešininkės susitarė praėjusią savaitę.

Baku ir Jerevanas du kartus kariavo dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. 2023-iųjų rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandas trukusį puolimą atgavo seniai ginčijamo regiono kontrolę.

Abi šalys ne kartą yra sakiusios, kad visapusiškas taikos susitarimas, kuriuo būtų nutrauktas daug metų trukęs priešiškumas, yra pasiekiamas, tačiau derybose iki šiol nebuvo pavykę pasiekti proveržio.

Armėnija ir Azerbaidžanas penktadienį pranešė, kad baigė derybas, kuriomis siekiama išspręsti dešimtmečius trukusį tarpusavio konfliktą, ir kad abi šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto.

„Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimo projektas buvo suderintas ir laukia pasirašymo“, – ketvirtadienį platformoje „Telegram“ anglų kalba paskelbtoje žinutėje pareiškė N. Pašinianas.

„Siūlau Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui pradėti bendras konsultacijas dėl sutarto taikos susitarimo projekto pasirašymo“, – pridūrė jis.

Susitarimas dėl dviejų Kaukazo šalių santykių normalizavimo žymėtų didelį proveržį regione, kuriame dėl įtakos varžosi Rusija, Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos ir Turkija.

Baku aiškiai pareiškė, kad tikisi, jog Jerevanas iš savo konstitucijos išbrauktų nuorodą į 1991 metų šalies nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos deklaraciją, kurioje reiškiamos teritorinės pretenzijos į Kalnų Karabachą.

Bet kokiam konstitucijos pakeitimui reikėtų surengti nacionalinį referendumą, kuris galėtų dar labiau atitolinti sutarties užbaigimą.

N. Pašinianas pripažino Baku suverenitetą Kalnų Karabache po tris dešimtmečius trukusio Armėnijos separatistų valdymo – šis žingsnis laikomas svarbiu pirmuoju žingsniu siekiant normalizuoti santykius.

Armėnija pernai taip pat grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius.

Baku atgavus ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę, iš šios teritorijos pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.

Vašingtonas, Briuselis ir tokie Europos lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino šį proveržį. Tam tikru metu visi jie bandė tarpininko vaidmenį Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt