Pasaulis labiau šyla naktimis, o ne dienomis

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

150374

Mokslininkų teigimu, naktys karštėja greičiau nei dienos, kas potencialiai užkrauna klimato kaitos naštą gamtos pasauliui, teigia mokslininkai.

Per 35 metus iki 2017-ųjų beveik visame pasaulyje vidutinės nakties meto temperatūros kilimas aplenkė temperatūros kilimą dienų metu, skelbiama naujame tyrime.

Atsižvelgus į tai, kad skirtingi gyvūnai bei augalai, priklausomai nuo paros meto, vykdo skirtingas veiklas ir procesus, dėl to nevienodi temperatūrų kilimai gali turėti labai neigiamą poveikį, teigia mokslininkai.

Šiltesnės, debesuotesnės naktys

Globalus šiltėjimas daro poveikį tiek dienai, tiek nakčiai, tačiau virš didesnės sausumos dalies temperatūros naktį pakilo 0,25°C labiau nei dieną. Tibeto kalnyno bei Vakarų ir Rytų Afrikos regionai yra tarp tų, kurie išsiskyrė ryškiausia asimetrija tarp dienos ir nakties šiltėjimo.

Tame svarbų vaidmenį atlieka debesų sluoksnis. Didelė dalis vietovių, susidūrusių su didesniais nakties meto temperatūrų kilimais, taip pat pasižymėjo daugiau debesų ir, savo ruožtu, daugiau lietaus. Dienos meto temperatūras šie debesys apribojo.

Tačiau tose pasaulio vietose, kur dienos laiko temperatūros kyla sparčiau, stebimas sumažėjęs debesuotumas ir vis sparčiau sausėjantis klimatas.

Dar vienas smūgis gamtos pasauliui

Tyrime skelbiama, kad ekosistemos yra kruopščiai subalansuotos ir temperatūrų bei kritulių svyravimai galėtų turėti didelių padarinių rūšims, kurios gyvena šiuose regionuose ir jų galimybei adaptuotis klimato kaitos akivaizdoje.

Daniel Cox, tyrėjas iš Ekseterio universiteto ir šiam tyrimui vadovavęs mokslininkas, teigia, kad didžiausią poveikį pajustų tos rūšys, kurios aktyvios yra tik dienos ar tik nakties metu.

„Didesnis nakties meto šiltėjimas siejamas su tuo, kad klimatas darosi drėgnesnis ir yra įrodyta, kad tai turi svarbių pasekmių augalų augimui ir tam, kaip sąveikauja tokios rūšys, kaip vabzdžiai ir žinduoliai,“ – teigė jis.

Tai signalizuoja apie dar vieną potencialų smūgį biologinei įvairovei, kuri pastaraisiais metais buvo smarkiai talžoma. Naujas Pasaulio gamtos fondo ir Londono zoologijos draugijos tyrimas rodo, kad laikotarpiu tarp 1970 ir 2016 metų, žinduolių, paukščių, varliagyvių, roplių ir žuvų populiacijos dydžiai vidutiniškai sumažėjo 68%.

Klimato kaita ir biologinė įvairovė taip pat turi poveikį pandemijų protrūkiams ir mūsų gebėjimams su jomis kovoti.

Pavyzdžiui, miškų kirtimai atveda žmones ir gyvūnus į artimesnį ir didesnį kontaktą, stumia laukinę gamtą iš jų gyvenamųjų buveinių. Tai didina zoonozinių ligų įsigalėjimo tikimybę.

Kartu su tuo, tokių turtingų ir įvairių gamtos sluoksnių ardymas trikdo mūsų šansus atrasti naujus tokių ligų sprendimo ir gydymo būdus.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt