Pasaulio talentų reitinge Lietuva pakilo į 27 vietą

IMD pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2020) Lietuva nepraranda pozicijų aukščiausioje reitingo pusėje – šiemet pakilo per vieną poziciją iš 28-os į 27-ą vietą. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva 13-ta ir kartu su visu ES regionu išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste. 

„Prieš metus, 2019 m. IMD talentų reitinge Lietuvos pastangos buvo įvertintos labai teigiamai – tuomet Lietuva šoktelėjo į viršų per 8 pozicijas iki 28 vietos.  2020 m. reitinge pakilome dar per vieną poziciją ir tai tikrai  geras rezultatas, kadangi sunku įsivaizduoti įspūdingus šuolius reitinge kelis metus iš eilės.  Pakylėjimą per vieną poziciją 2020 m. reitinge galime laikyti ėjimu teisinga kryptimi, tačiau priešakyje dar laukia ilgas laukiančių darbų sąrašas, jeigu norime užsitikrinti šalies konkurencingumą“,  –  sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras. 

Valstybės konkurencingumas ir gerovė ilgalaikėje perspektyvoje yra stipriai priklausomas nuo politinės valdžios gebėjimo bei pastangų išugdyti, išsaugoti bei pritraukti talentingus žmones. Globaliame pasaulyje valstybės konkuruoja tarpusavyje talentų pritraukimo srityje, todėl svarbu suprasti kaip šiame kontekste atrodome mes – Lietuva. 

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse veikia švietimo sistemos, kaip vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse. Talentų reitingas susideda iš 32-ių įvairų kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness).

Vertinant atskirus kriterijus, Investicijų ir vystymo kriterijų grupėje Lietuva užima 1-ą vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje, 3-ą vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį viduriniame ugdyme, 9-ą vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį pradiniame ugdyme. Patrauklumo kriterijų grupėje aukščiausias įvertinimas tenka pragyvenimo lygio vertinimui – Lietuva 12-a pasaulyje, 18-ta pagal aplinkos kietųjų dalelių taršą, 25-ta vieta pagal talentų pritraukimą ir išlaikymą bei darbuotojų motyvacijos lygį pasaulyje.

Pasirengimo kriterijų grupėje aukštai vertinami užsienio kalbų mokėjimas – 18-ta vieta, tarptautinė patirtis – 22-ta vieta, aukštasis išsilavinimas – 22-ta vieta pasaulyje. 

Stipresnė pozicija Europoje 

2020 m. reitinge Lietuva pakilo per vieną poziciją – iš 28-os į 27-ą vietą. Tačiau analizuojant atskiras kriterijų  grupes pokyčiai ir situacija yra skirtingi: investicijų ir vystymo grupėje viena pozicija pakilome (iš 14-os į 13-ą), patrauklumo grupėje likome toje pačioje 35-oje vietoje, o pasirengimo grupėje vieną poziciją praradome (iš 33-ios į 34-ą).

„ES šalių kontekste  Lietuva yra 13-oje vietoje ir šiek tiek viršija reitinge esančių ES šalių įvertinimo vidurkį. Teigiamai vertintina tai, kad Lietuva buvo viena iš 9-ių ES šalių, kurios gerino savo pozicijas reitinge, tuo tarpu didesnė ES šalių dalis (11 šalių) prarado savo pozicijas, o likusios išsaugojo prieš metus turėtas pozicijas. Bendrai ES regiono šalys vis dar užima 5-ias pozicijas geriausiųjų šalių dešimtuke ir 11-a pozicijų geriausiųjų dvidešimtuke, tai yra ES šalys išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste“,  – pažymi Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas. 

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, kaimyninių šalių tarpe Lietuva 2020 m. per daug neišsiskyrė. Latvija savo vietą reitinge taip pat pagerino per vieną poziciją (33 vieta), Lenkija kilo kiek sparčiau – per dvi pozicijas (35 vieta) ir vienintelė Estija nustebino šuoliu į geriausių šalių 20-tuką, pakylant iš 27-os į 19-ą vietą. 
Smukdo sisteminės klaidos 

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto teigimu, indekso rezultatai neturėtų būti vertinami vienareikšmiškai. „Pasirodžius naujiems tarptautiniams indeksams, dažnai skubame džiaugtis, kad atlikti veiksmai padarė teigiamą pokytį, arba ieškoti kaltų, kai pozicija reitinge sumažėja. Nors indeksai suteikia galimybę pasilyginti su kitomis šalimis ir įsivertinti tendencijas, tačiau jų rezultatai turėtų būti analizuojami detaliau“, – nurodo analitikas. Savo teiginį G. Jakštas iliustruoja Investicijų ir vystymo kriterijų grupės, kurioje yra pateikiami rodikliai, vertinantys mokinių ir mokytojų santykį šalyje, pavyzdžiu. „Įprastai, kuo mažiau šalyje tenka mokinių vienam mokytojui – tuo geresni mokinių pasiekimai, tačiau Lietuvoje situacija priešinga – žemas santykio rodiklis atspindi problemas su mokytojų krūviais, skirtingas situacijas dėl klasės dydžių ir neišspręstas mokyklų tinklo problemas“, – nurodo G. Jakštas. Pastebima, kad 2020 m. mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, augo, ir tai laikytina pozityviu pokyčiu, tačiau šis pokytis lėmė reitingo sumažėjimą.

Analitiko teigimu, didžiausią nerimą kelia ir toliau mažėjantis finansavimas švietimui. Švietimo finansavimui sumažėjus nuo 4,9 iki 4,5 proc. nuo BVP Lietuva prarado dar 6 pozicijas. Žvelgiant į šį indikatorių, šie metai nėra išskirtiniai – 2018 m. ši reikšmė siekė 5,4 proc., tad galima pastebėti mažėjimo tendenciją. „Šis mažėjimas yra pasekmė to, jog švietime vyrauja „krepšelinis“ finansavimo modelis, o krepšelių dydžiai nėra pakankamai sparčiai didinami. Mažėjant studentų ir mokinių skaičiui, atsiveria didesnės vieno krepšelio finansavimo galimybės, kurios galėtų sudaryti prielaidas aukštesnei kokybei, tačiau verčiau sutaupoma“, – sako G. Jakštas. Pastebima, kad finansavimas vienam mokiniui ar studentui nežymiai augo (nuo 3691 USD per metus iki 4043), tačiau reitinguose pozicija prastėjo (nuo 37 iki 39 vietos). Tai parodo, jog didinant finansavimą tokiais tempais, ne tik nepasivysime kitų šalių, tačiau toliau krisime žemyn.

Labiausiai šioje rodiklių grupėje Lietuvos vertinimą gerina rodiklis, atspindintis moterų dalį tarp dirbančiųjų. Visgi G. Jakšto teigimu, šis rodiklis taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai. „Pagal moterų dalį tarp visų dirbančiųjų pirmaujame, reikšmė išlieka pastovi – 50,2 proc. Tačiau šis rodiklis nebūtinai parodo didesnį moterų aktyvumą darbo rinkoje – Lietuvos pozicijas gerina tai, jog, priešingai negu likusiame pasaulyje, moterų populiacija šalyje yra didesnė nei vyrų“, – sako STRATA analitikas.

Gilėjanti problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas 

Pasirengimo kriterijų grupėje 2019 m. buvo fiksuojami dideli pokyčiai (augimas iš 45-os į 33-ią vietą), tačiau 2020 m. šiek tiek smuktelėjome žemyn (į 34-ą poziciją). „Didžiausią teigiamą pokytį pastebime vertinant absolventų dalį IRT, inžinerijos, matematikos ir gamtos mokslų kryptyse. Tai leido Lietuvai pakilti reitinge per 7 pozicijas (iki 22-os vietos). Didinti studentų priėmimą į šias kryptis buvo tikslingas žingsnis, tad tikimasi šio rodiklio augimo ir ateinančiais metais“, – sako G. Jakštas. Labiausiai Lietuvos reitingą žemyn smukdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: nukritome iš 36 į 45 poziciją. „Tai galime sieti tiek su kvalifikuotų darbuotojų poreikiu, kurio patenkinti nepavyksta, tiek su žemu mokymosi visą gyvenimą rodikliu, tiek su prastu studentų pasiskirstymu studijų kryptyse, kuris sukelia įgūdžių neatitiktį darbo rinkoje, kai baigę vienas programas negali įsidarbinti, o kitų programų absolventų trūksta“, – pastebi G. Jakštas.

Patrauklumas atspindi verslo pastangas

Šalies patrauklumo vertinimas nepakito – šiemet Lietuva reitinge užima 35-tą vietą kaip ir pernai. Didžiausias šuolis į viršų įvyko 2019 metais, kai Lietuva pakilo net 11-ka pozicijų. Didžiąją dalį šio reitingo rezultatų lemia Lietuvos verslininkų apklausa, iš kurios matyti, kad situacija neblogėja ir nuotaikos yra gana optimistinės. 
„Nors šalies patrauklumo kriterijų grupėje Lietuvos pozicija nepasikeitė, tačiau buvo stebimi šiokie tokie pokyčiai atskiruose kriterijuose. Ne taip sparčiai, bet ir toliau gerėjo įmonių vadovų apklausos rezultatai.

Įmonės vis labiau prioretizuoja talentų pritraukimą, gerėja darbuotojų motyvacija įmonėse, prie ko prisidėjo pačių įmonių pastangos išlaikyti darbuotojus, gerėja požiūris į aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio pritraukimą, kam turėjo įtakos ir geriau vertinama gyvenimo kokybė. Tiesa, nors situacija ir gerėja, bet įmonės vis dar pabrėžia protų nutekėjimo problemą. Bendras verslo atstovų įvertinimas šiuo klausimu nesiekia net ketverto dešimtbalėje skalėje, pagal šį kriterijų esame 50-oje reitingo vietoje visame pasaulyje“, – atkreipia dėmesį V. Ivanovas. 

IMD konkurencingumo centro vertinimu, aukščiausioje reitingo pusėje dominuoja mažos ir vidutinio dydžio Europos šalys, iš Rytų Europos tarp konkurencingiausių patenka tik Estija, Lietuva ir Slovėnija. 

2020 metų IMD pasaulio talentų reitinge septynis metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko ir Danija. Į konkurencingiausių trejetuką šiemet sugrįžo Liuksemburgas.