Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo narys Robertas Šarknickas sulaukė kreipimosi iš Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Švietimo komisijos narės Alvijos Černiauskaitės, kuriame ji reiškia susirūpinimą dėl Alytuje įsteigto vaikų integracijos centro, kuris pradės veikti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.
PLB valdybos Švietimo komisijos narė A. Černiauskaitė teigia, kad įsteigtas atskiras integracijos centras ne tik kertasi su integracijos pagrindine užduotimi (integruoti vaikus į vietinę bendruomenę ir skirti reikiamą pagalbą toje bendruomenėje), bet ir gali padaryti dar didesnę žalą moksleiviams.
„Klasėje bus skirtingo amžiaus vaikai, integracija vyks tarp vaikų sugrįžusių iš užsienio valstybių, o ne tarp jų lankomos bendruomenės. Tokiu atveju galimas patyčių skatinimas, atitolimas nuo pasirinktos bendruomenės (mokyklos, kurią jau pasirinko vaiko tėvai). Vaikas negalės lankyti užklasinės veiklos kartu su savo klasės ar mokyklos draugais, nes turės eiti vienas į integracijos centrą", – sako A. Černiauskaitė.
A. Černiauskaitė taip pat yra ir lituanistinio darželio-mokyklos „Obelėlė" direktorė, tad jos teigimu integracija yra pati veiksmingiausia, kai vaikas integruojamas savo bendruomenėje ir gauna vietinę pagalbą (logopedo paslaugos, daugiau lietuvių kalbos pamokų, dalyvavimas užklasinėje veikloje, mokyklos renginiuose ir kt.).
Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė taip pat sako, kad vaikų integracija tai viena iš didžiausių lietuvių, gyvenančių svetur, baimių, sulaikančių nuo reemigracijos. Todėl ji pritaria Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Švietimo komisijos narės A. Černiauskaitės nuomonei, kad integracija surinkus atvykusius vaikus į vieną atskirą klasę nėra efektyvi.
„Vaikai kalbės tarpusavyje anglų kalba, taip pat didelis pavojus sulaukti patyčių iš vietinių vaikų. Nesinori, kad būtų sukurti „getai", kur vaikai jaustų dar didesnę atskirtį", – sako Dalia Asanavičiūtė.
D. Asanavičiūtė sako turinti asmeninės patirties apie vaiko integraciją. „Pačiai teko patirti savo vaiko integraciją angliškoje mokykloje. Atvykom, kai dukrai buvo 12 metų ir kalbos beveik visai nemokėjo. Nepaisant to, ji buvo priimta į klasę su savo vienmečiais. Jai buvo leista nesimokyti prancūzų kalbos, vietoj to mokytoja jai padėjo išmokti anglų kalbą. Ji nebuvo palikinėjama po pamokų, nebuvo atskirta nuo klasiokų. Man nereikėjo jos specialiai vežioti į atskirą centrą, nes dirbantys tėvai ne visuomet turi tokią galimybę. Po metų ji puikiai integravosi, turi draugų tiek lietuvių, tiek anglakalbių tarpe", – patirtimi dalijasi D. Asanavičiūtė. Remdamasi savo asmenine patirtimi ji siūlo peržiūrėti ir dar kartą gerai apsvarstyti kuriamo vaikų integracijos centro efektyvumą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkas ir Airijos lietuvių bendruomenės vadovas Arūnas Teišerskis laikosi bendros nuomonės, kad integracija yra labai svarbi problema Lietuvoje. „Šiaip idėja yra graži, bet aš nemanau, kad ji bus veiksminga. Kaip jūs įsivaizduojate žodį integracija, jeigu vaikai paimami iš savo klasių, atvežami kažkur atskirai į klasę ir jie bando integruotis. Su kuo? Tarpusavyje? Aš nelabai įsivaizduoju šito dalyko – integruotis. Integruotis reikia savo visuomenėje, savo klasėje. Sunku įsivaizduoti, ko siekiama tokiu projektu", – apie Alytaus vaikų integracijos centro planą sako A. Teišerskis.
Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas taip pat abejoja dėl integracijos centro Alytuje. „Kiekviena iniciatyva yra sveikintina, bet ar čia yra tinkamas sprendimas Alytuje taip kurti integracijos centrą? Labai abejočiau", – sako A. Aldakauskas. Jo teigimu, turi būti rengiamos specializuotos pedagogų komandos, kurios apsilanko mokyklose, o ne vienoje mokykloje, ir tai turi būti per pamokas, o ne po pamokų, nes daugiausiai vaikams kyla problemų būtent pamokų metu.
Alytaus švietimo vedėja Rimvyda Ališauskienė, teigia, kad per penkis paskutinius metus grįžo 42 vaikai. Pasak jos, kad ugdymo procese problemų su emigrantų vaikais nėra, jie sėkmingai integruojasi ir dabar esamose mokyklose.
Prieš vykstant Alytaus miesto tarybos posėdžiui Seimo narys Robertas Šarknickas specialiai buvo suorganizavęs susitikimą Alytaus miesto savivaldybėje kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos mero pavaduotoja Vale Gibiene ir Pasaulio lietuvių bendruomenės tarybos nare A. Černiauskaite, kuri ir suabejojo tarybos nario, konservatoriaus Andriaus Jučo ketinimu steigti Likiškėlių mokykloje integracijos klasę už 10 000 eurų, kuri būtų skirta tik savaitę ir tik dvi valandas užimti emigrantų vaikus, su kuriais dirbtų vienas mokytojas, nors kituose šaltiniuose minimi jau keturi mokytojai
„Sutinku su visais pasisakiusiais kompetentingais specialistais, kad ne tokiomis priemonėmis reikėjo kurti integracijos centrą vienoje mokykloje. Liūdna, kad Alytaus vardas nuskambėjo ne iš gerosios pusės dėl godumo būti pirmam, matomam", – nusivylimo neslepia Seimo narys R. Šarknickas.
Kaip vietos žiniasklaida išsiaiškino, Tarybos narys Andrius Jučas turėjo problemų. Dirbdamas Alytaus atliekų regiono centre balsavo ir už šiukšlių kainų pakėlimą, vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad turėjo nusišalinti nuo balsavimo, tad jis praranda nepriekaištingos reputacijos politiko statusą.
„Geri norai virto fiasko ir įtraukė net miesto tarybos narius balsuoti „už", kad būtų skiriami dideli pinigai integracinei klasei. Taip pat įtraukė ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją Oną Mariją Vyšniauskaitę, kuri patikėjo juo. Tarybos narys minėjo, kad ketina atvykti ir Prezidentė, bet po šio pasklidusio gando tikiu, kad Respublikos Prezidentei bus patarta elgtis kitaip", – sako parlamentaras R. Šarknickas.
Seimo narys R. Šarknickas taip pat teigia, kad ketinimai gal ir geri, bet velnias slypi detalėse. „Kodėl nebuvo kalbėta su specialistais, užsienio lietuvių atstovais, Švietimo ir mokslo ministerija? Dabar esamą padėtį reikia iš pagrindų peržiūrėti. Lėšos turbūt jau išnaudotos. Tai turi būti valstybės tarnautojo atsakomybė. Tikiuosi, kad į tai atsižvelgs Alytaus švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Jie aiškiai visam miestui turi pasakyti savo verdiktą šiuo klausimu", – mano R. Šarknickas.
Seimo narys siūlo visiems pasisakiusiems susitelkti ir priimti jau patikrintus, priimtus veiksmingus sprendimus užsienio valstybėse. O tarybos nariui linki neskubėti.