Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pasaulinė fitneso federacija surengė spaudos konferenciją. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvių vadovaujama Pasaulio fitneso federacija (WFF) pirmadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo apie nuveiktus darbus ir ateities planus.
„Prieš ketverius metus įsteigėme tarptautinį sporto universitetą (ISU). Lietuvoje dirbame seminarų pagrindu, o pats universitetas įsikūręs Indijoje ir Ukrainoje. Universiteto pagrindiniai tikslai - skatinti sveiką gyvenseną, sveikatingumą ir skleisti žinias šiose srityse. Programas ruošiame ir mokome su profesoriais iš Ukrainos, Rusijos, Olandijos, - apie federacijos veiklą pasakojo WFF prezidentas Edmundas Daubaras. - Bendradarbiaujame su Pranciškonų ordinu bei vėžio centro administracija, pagal jų modelį įregistravome Tarptautinį vėžio centrą Indijoje ir ruošiamės tokį patį centrą atidaryti Lvove, Ukrainoje. Turime ketverių metų sutartį su UNESCO, esame šios organizacijos asocijuoti nariai. Aišku, veiklai lėšų trūksta, tačiau nėra ko verkšlenti, darome patys viską, ką galime“.
Pasak Azijos federacijos vice prezidento indo Lalito Sonio, ISU pasirašė bendradarbiavimo memorandumus su trimis Indijos universitetais, į studijų programą ketinama įtraukti ir jogą.
„Norime parodyti, kad mokslai suteikia žmonėms galimybę siekti karjeros fitneso ir sveikatingumo srityje“, - sakė L. Sonis.
Pietų Amerikos federacijos prezidentas argentinietis Jorgė Cedalė pasakojo, kad antsvoris tapo labai rimta problema Pietų Amerikoje, tad organizacija bendradarbiauja su šalių vyriausybėmis, populiarina sveikatingumą, skatina moteris, mamas tapti sveikos gyvensenos pavyzdžiu.
WFF vienija 129 šalis ir kasmet surengia apie 60 renginių.
Šiemet vyko jau 51-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai vienos seniausių WFF varžybų visame pasaulyje. Pirmosios varžybos buvo surengtos dar 1968 metais. 1970 metais sovietų valdžia uždraudė lietuviams rengti varžybas, persekiojo sportininkus ir vadovus. Tai buvo dėl to, kad Sovietų Sąjunga kultūrizmą laikė Vakarų sporto šaka.
„Aš pats vežiau į Maskvą peticiją, tariausi su Sovietų Sąjungos atstovais ir galiausiai mums leido organizuoti varžybas. Du dešimtmečius tai buvo vienintelės tokios varžybos, kurios vyko socialistiniame pasaulyje“, - prisiminė E. Daubaras.
„Gintarinio prizo“ varžybose dalyvavo sportininkai iš beveik 30 šalių.
ELTA