Pasaka be galo apie vilką ir avelę

Vilnius

Kartais iš avies tik tiek belieka

Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt

90965

Vilkai puola avis

Jonams skirtas laisvadienis. Smagiai gražią, šiltą dieną Rasose leido svečiai atvykę į Kernavę. Tačiau ne Joninės ar Rasos rūpėjo Honoratos Kajotienės šeimai. Kaip visada, ryte išleidusi avių bandą į ganyklą, ėmėsi kasdienių darbų, kai sulaukė skambučio iš šalia ganyklos gyvenančių kaimynų: „Ganykloje papjautos jūsų avys“. Kaip? Tik šeštą valandą ryte avys išgintos, šviesu, netoli gyvenamas namas, o be penkiolikos dešimtą valandą jau papjautos? Nuskubėjo į ganyklą. Vaizdas šiurpus. Aštuonios sudraskytos avytės, vieną leisgyvę teko pripjauti, o dar viena smarkiai sužalota, tikriausiai nepasitaisys ir ją teks papjauti. Užpultos pačios geriausios jaunos avys, viena neseniai atsivedusi jauniklių. Keturi ėriukai liko be mamų. Iš bado dabar skabo žolę, tačiau geromis avytėmis jos jau nebeužaugs.

Ne pirmą kartą vilkai įsisuka į H. Kajotienės avių kaimenę. 2012 metais sudorotos septynios avys, po trijų metų – vienuolika. Kurį laiką buvo ramu, o šiemet ir vėl pasirodė miško „sanitarai“. „Jokie jie ne sanitarai, – kalba Jonas Kajota, – sanitarai naikina senus, paliegusius gyvūnus, o čia išsirenka pačias geriausias jaunas avis, senų nepjauna, jas tik prismaugia, išplėšia tešmenį ir palieka. Tokias sužeistas, nukraujavusias reikia pripjauti. Naktį avys atvaromos prie namų, čia jas saugo du aviganiai, o štai dieną elektrinis piemuo jų neapsaugojo. Pastaruoju metu vilkai visai įsidrąsino“. Ne tik Kajotų kaimenę nusiaubė.

Neliko „neaplankytos“ S. Skinderio, J. Kalesnyko, Ž. Adžgausko, Gudačiaus, M. Vilkevičiaus bandos. Visų avių augintojų nemenki nuostoliai. Kaip jaustis, kai atėjęs ryte netoli namų, ganykloje, randi tris sudraskytas jaunikles – tokį vaizdą pamatė Stasys Skinderis, po nakties dviejų jauniklių ir vienos vaikingos avytės neteko Jonas Kalesnykas, trijų didelių suaugusių ir dviejų mažų avyčių neberado Žilvinas Adžgauskas. Pas pastarąjį avių augintoją jau buvo apsilankę vilkai kiek anksčiau, nuo to laiko avys nakčiai buvo uždaromos tvarte. Praėjus kiek laiko, tarytum viskas nurimo, ir vėl avys buvo paliktos lauke. Vilkai to tik ir laukė. Vėl pakartojo antpuolį.

Ypač skaudžiai nukentėjo Mariaus Vilkevičiaus avių ūkis. Vilkų grobiu tapo net šešiolika suaugusių avių. Itin apsaugotos, gerai įrengtas aptvaras turėjo apsaugoti avis. Tačiau alkaniems vilkams joks aptvaras ne kliūtis. Negalėdami patekti pas avis dėl gerai įrengtos tvoros, jie pasikasė po tvora. Netgi šeimininkas, ieškodamas spragos, pro kur vilkai galėjo patekti į bandą, nepastebėjo vilkų gudrybės, tik šuo surado tris vietas, pro kurias pasikasdami vilkai pralindo į aptvarą. Dabar su avimis kartu ganosi lama. Lama rėksnė, garsiai bliauna, savo bliovimu ji atbaido vilkus, taip apsisaugodama pati ir apsaugodama avis.

Kaip apsisaugoti nuo vilkų?

Pasirodo, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kaip apsisaugoti nuo vilkų puolimo, jei net aptvarai neapsaugo – pačių ūkininkų rūpestis. O kokia eiga dėl žalos atlyginimo, į ką, šokui atslūgus, turi kreiptis ūkininkas, nuo ko pradėti ir ką būtina daryti? Pasiklausius ūkininkų skundų, pačiai parūpo sužinoti, ką privalo daryti avių augintojai, kai pasitaiko tokie dalykai.

Pirmiausia apsilankiau Širvintų seniūnijoje. Čia Rima Gudeikienė, šiuo metu pavaduojanti atostogaujančią seniūnę, parodė šūsnį pažymų, nuotraukų, prašymų, kuriuos pateikė nukentėję ūkininkai. Dokumentai jau surinkti, jie bus perduoti Savivaldybėje esančiai komisijai. Dėl žalos, kurią ūkininkams padaro laukiniai gyvūnai, Savivaldybėje yra sudaryta komisija. Ji apžiūri įvykio vietą, tikrina, ar tinkamai buvo apsaugotos ganomos avys. (Jei neatitiks reikalavimų, išmokos nėra?) Po komisijos apsilankymo sprendžiama, ar skirti ir kokio dydžio suma atlyginti ūkininkui patirtą žalą. Šie aptarimai, kai jau viskas sutvarkyta, kai ūkininkai praėjo visus kryžiaus kelius.

O nuo ko pradėti? To paklausiau Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, valstybinės veterinarijos inspektoriaus Leonardo Šmaukštos. Pasak inspektoriaus, pirmiausia reikia kviesti privatų veterinarijos gydytoją, kuris apžiūri, jei reikia, skrodžia ir nustato, dėl ko krito avis. Gydytojas surašo apžiūros aktą. Būtina, kaip įrodymą turėti sudraskytų avių nuotraukas. Po to gyvūnų gaišenas būtina utilizuoti. Šią paslaugą atlieka „Rietavo veterinarinė sanitarija“. (Informuoju, kad šios įstaigos tel. Nr. (8 448) 70 248). Ši įmonės specialia mašina atvyksta gana greitai. Mokestis už gaišenų toną 348 eurai, tačiau, jei ūkininkas ne PVM mokėtojas, mokėti visai nereikia Tačiau būna tokių atsitikimų, „kaip tyčia“.

Aprašomi dalykai vyko kaip tik prieš pat Jonines ar jų metu. Todėl straipsnio pradžioje rašiau, jog Honoratai ne Joninės rūpėjo, nors namie vyras Jonas. Ką daryti? Rietavo įmonė švenčių dienomis nedirba. Oras karštas, avies gaišenos likučiai puolami musių. Vėl nauji rūpesčiai avių augintojams. Išeitis yra. Išimties tvarka galima gauti leidimą gaišenoms utilizuoti. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininkas leidžia patiems ūkininkams užkasti gaišenas, kai pristatoma pažyma dėl ko negali savo paslaugų atlikti „Rietavo veterinarijos sanitarija“: atsisakė, nes toli nuo kelio ir negali privažiuoti, pažliugę keliai, mašina klimpsta, išeiginės ar švenčių dienos ir kitos rimtos priežastys. Tokią pažymą parašo vietinis veterinarijos gydytojas.

Kai utilizuojama vietoje, būtina laikytis atitinkamų reikalavimų. Tam, kad šunys, vilkai ar kiti gyvūnai neiškastų gaišenų, jos turi būti užkastos ne aukščiau kaip 1,5 metro gylyje.

Širvintų rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kompensacija mokama už vilkų padarytus nuostolius pareiškėjams, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Vilkus vasarą draudžiama medžioti

Pasidomėjau, ką veikia medžiotojai, kodėl nepadeda ūkininkams apsiginti nuo vilkų? Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros viršininkas Kęstutis Urbonavičius atsakė, jog tai ne šios įstaigos kompetencija. Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Vygandas Buzys paaiškino, kad medžioti vilkus bus galima tik rudeniop, nes dabar vilkai augina vaikus, juos moko medžioti.

Ūkininkai patiria nuostolius, o vilkai puotauja

Labai mes mylim gamtą. Anot Jono Kajotos, vilkams miške nebeliko šernų, stirnos laukuose, o misti kažkuo reikia, tad ir traukia prie gyvenviečių, įsidrąsino taip, kad pjauna avis net dienos metu. Ūkininkas, pamatęs, kad vilkai velka avį, jo nušauti negali. Jo lauks teismai, baudos.

Dėl didelių biurokratinių kliūčių daugelis mano kalbintų ūkininkų neieškos kompensacijų, nerašė jokių prašymų. O tie, atkaklieji, kurie pateikė visą reikalingą medžiagą seniūnijai, laukia apsilankančios komisijos ir jos sprendimų. Atlygins žalą ar ne, kokio dydžio ji bus? Kaip ilgai avių augintojai maitins vilkus ir jų jauniklius? Kada galų gale medžiotojai galės sumažinti taip įsidrąsinusių vilkų gaujas? Kodėl taip daug reikalavimų įrodant vilkų padarytą žalą? Kitose šalyse tereikia pristatyti avių nuotraukas, kuriose matoma, jog avis sudraskyta ir skaičiuojamas žalos dydis. Manau, kai ne visi avių augintojai kreipiasi dėl kompensacijų žalai atlyginti, galima susidaryti nuomonę, jog nelabai daug tokių nukentėjusių yra, todėl vilkai jaučiasi saugūs.

Valda Patinskienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt