PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Balandžio 19 d. 16:48

Pas mus gražu

Šiauliai

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt


80737

Šiomis dienomis rajono centro, kitų miestų ir kaimų gyventojai vieni kitiems siunčia nuotraukas, kaip pasipuošta Velykoms. Tik pasirodo nuotrauka, netrunka atskrieti pagyrimas: kaip pas jus gražu! Pas mus gražu, nes yra šimtai auksarankių, gebančių bet kurią niūrią vietą pagyvinti. Jei dar ir pati vieta tvarkinga, stilinga, tai velykiniai simboliai kiaušiniai įsikomponuoja kaip ten ir buvę.

Yra kūrėjų, kuriems Velykos, nors kartojasi šventė kasmet, lyg atradimas. Ruoštis pradedama iš anksto, nes į kiekvieną dekoro detalę reikia sudėti nemažai įvairiausių medžiagų, o ir laikas teka kaip vanduo. Naujojoje Akmenėje, jei nori ką gražaus pamatyti, su „darbščiųjų rankų“ entuziastėmis susitikti – užsuk į Trečiojo amžiaus universiteto menų fakultetą. Mažiausiai tris savaites iki tikrosios dienos čia jau buvo Velykos, arba „gražiausio kiaušinio“ – išties sunku būtų išrinkti tokį – dirbtuvės.

Ar labai pasikeitė tradicijos, margučių puošyba – klausiau Velykoms grožį kuriančių moterų. „Mūsų vaikystės ir jaunystės laikais, o buvo pokaris, na, kad ir septintajame dešimtmetyje, gyvenome varganai. Visko stigo, nieko negalėjai nusipirkti. Džiaugeisi, kad turi kiaušinių. Dažydavo paprastai – į svogūnų lukštus suguldai ir verdi“, – sakė viena nagingiausių margučių meistrių B. Puleikytė. S. Rupeikienė prisiminė, kad vaikystėje (gyveno Židikų kaime) kiaušinius dažydavo virdami ąžuolo žievės nuovire. V. Januškevičienė prisiminė, kad į nuovirą dėdavo samanų. Žodžiu, liaudiškai, tradiciškai, paprastai. Moterys sakė, kad ir jų namuose, bet retokai, kiaušinius margino skutinėdami vašką. Mat tokiems papuošimams reikėjo laiko ir papildomų medžiagų, kaime ne ką įmantraus turėjo.

Daugiau Romos Jonikienės rašinyje šeštadienio, balandžio 20 d. „VIENYBĖJE“.

Akmenės vienybė logo