Partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra: ryškesni signalai „Vardan Lietuvos“ ir „darbiečiams“

Lietuva

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ / Marius Morkevičius/ELTA

ELTAŠaltinis: ELTA

311742

Prabėgus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nematyti, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Visgi, vasaros pradžioje šiek tiek ūgtelėjo respondentų, ketinančių Seimo rinkimuose atiduoti savo balsą už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, skaičius. Tuo metu Darbo partijos reitingas – krenta.

Šių metų birželio 21–liepos 7 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, už kurią iš partijų šie būtų linkę balsuoti, jei artimiausią sekmadienį šalyje vyktų parlamento rinkimai.

Populiariausia politine jėga, sulaukiančia daugiausiai palaikymo, išlieka Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Birželį socdemams balsą būtų atidavę 18 proc. rinkėjų (gegužę – 17,2 proc.).

Į antrąją reitingų lentelės vietą birželį sugrįžo ekspremjero Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gegužę partija būtų sulaukusi 8,2 proc. palaikymo. Tuo metu birželį už šią politinę jėgą ketino atiduoti balsą 11,1 proc. apklaustųjų – 2,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Gegužę antroje reitingo vietoje buvę konservatoriai, birželį – treti. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) pirmąjį vasaros mėnesį būtų balsavę 9,5 proc. respondentų. Mėnesiu anksčiau jų buvo 10,3 proc.

Toliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ramūno Karbausko vadovaujamą partiją birželį buvo linkę palaikyti 7,8 proc. Gegužę „valstiečių“ reitingas buvo kiek geresnis – tada savo balsą už opozicinę politinę jėgą būtų atidavę 9,6 proc. apklaustųjų.

Antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio buvusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ išlaiko stabilų palaikymą ir lipa ant kulnų „valstiečiams“. Gegužę už šią partiją būtų balsavę 7,5 proc. rinkėjų, birželį – 7,6 proc.

Nežymiai keitėsi Liberalų sąjūdžio vertinimas. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujama partija gegužę būtų sulaukusi 3,4 proc. rinkėjų balsų. Birželį – bene pustrečio procentinio punkto daugiau – 5,8 proc.

Kitos respondentams įvardytos politinės jėgos, naujausių apklausų duomenimis, neperžengia 5 proc. kartelės. Jeigu birželį būtų vykę parlamento rinkimai, Lietuvos regionų partija būtų sulaukusi 3,9 proc. rinkėjų balsų.

Krito pastaruoju metu su politiniais iššūkiais susidūrusios Darbo partijos reitingas – jeigu už „darbiečius“ gegužę buvo nusiteikę balsuoti 6,1 proc. rinkėjų, tai birželį – tik 3,6 proc.

Toliau – valdančioji Laisvės partija, už kurią praėjusį mėnesį teigė balsuosiantys 2,6 proc. apklausos dalyvių. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) birželį rinko 2,2 proc. respondentų palaikymo, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 1,9 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,3 proc., Nacionalinis susivienijimas – 1,1 proc., Lietuvos žaliųjų partija – 1 proc.

Visgi, daugiau kaip penktadalis apklaustųjų – 22,5 proc. – vis dar nėra apsisprendę, už ką atiduotų savo balsą, arba iš viso rinkimuose nedalyvautų. Dar 0,1 proc. respondentų nurodė, kad rinktųsi kitas politines jėgas.

Sociologė: reitingai atspindi gyventojų nuotaikas po EP rinkimų

„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė sako, jog birželį atliktos apklausos rezultatų lentelėje nematyti itin esminių pokyčių, mat gyventojų nuotaikos atspindi ką tik įvykusius rinkimus į EP. Todėl, anot jos, vertinimas neatspindi ir pačių naujausių judesių politinėje arenoje – besikuriančių partijų koalicijų ir pan.

„Sakyčiau, čia tam tikra prasme reakcija į europarlamento rinkimus, nes tai pirmos kelios savaitės po europarlamento rinkimų. Dar ne priešseiminis, bet poeuropinis reitingas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Vertindama kritusį apklaustųjų palaikymą Darbo partijai, „Baltijos tyrimų“ vadovė pastebėjo, jog po EP rinkimų pastaroji politinė jėga buvo lydima pakankamai neigiamos informacijos viešojoje erdvėje.

„Kadangi keitėsi jų vadovai, nes Mazuronis išėjo, atsirado Bukauskas, paskui jau grįžo Uspaskich, apie tai buvo kalbama ir, turbūt, daugiau gyventojus pasiekė neigiamos informacijos. Tad šis sumažėjimas yra pakankamai logiškas“, – svarstė ji, pridurdama, jog V. Uspaskich sugrįžimas gali pakeisti arba bent jau stabilizuoti partijos reitingą.

„Viktoras Uspaskich yra ilgametis partijos lyderis ir kūrėjas. Jo grįžimas tarsi atstato partiją į tą pradinį tašką, kur žmonės partiją žinojo geriau“, – pažymėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2024 m. birželio 21 – liepos 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt