Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Staponkaus nuotr.
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT
Nijolės Ingelevičiūtės-Vilutienės, Emilijos Liobytės-Vilutienės, Emilijos Vilutytės-Balas parodoje „3 moterys“ susijungia trijų kartų Vilučių šeimos menininkės: močiutė, mama ir dukra. Vilučiai – viena iš Lietuvos menininkų dinastijų, palikusių pėdsaką teatre, literatūroje, televizijoje, kine, tačiau daugiausia – dailės srityje. Žinomiausias šios šeimos dailininkas – Mikalojus Povilas Vilutis, kurio šeimos linija vienija parodos autores.
Talentinga skulptorė, vaikų knygų iliustruotoja E. Liobytė-Vilutienė (1916–1955 m.), nugyvenusi trumpą, bet ryškų gyvenimą, paliko iki šiol matomą pėdsaką pokario Vilniaus meno gyvenime, artistiška jos prigimtis nepaliovė žavėti amžininkų, o dabartiniai kūrinių žiūrovai gėrisi stebinančiu gebėjimu pagauti natūrą, išreikštu piešiniuose, kurie kaip tik ir sudaro didžiumą parodoje pristatomos kolekcijos.
A. Staponkaus nuotr.
Grafikė N. Ingelevičiūtė-Vilutienė (g. 1949 m.), puiki ofortistė, pastaruoju metu vis dažniau pasirodo ir kaip piešėja. Romantiniu polėkiu ji artima abiem Emilijoms – anytai, kurią pažįsta tik neakivaizdžiai, per artimųjų prisiminimus, šeimos archyvo fotografijas bei dailės kūrinius, ir anytos garbei pakrikštytai dukrai. Nijolė puikiai susikalba ir su vyresniąja, ir su jaunąja Emilijomis, nes jai artima medžių kalba, kuria taip žavėjosi anyta, ir moters kūno kalba, kuriai tiek daug dėmesio skiria dukra.
E. Vilutytė-Balas (g. 1977 m.), baigusi grafiką Vilniaus dailės akademijoje, ilgokai dairėsi, kokiu keliu eiti. Studijuodama ji išsiskyrė neeiliniais plakato dailininkės gebėjimais, bet ši sritis, kaip ir plakatui artima spaudos iliustracija, jos netenkino. Plakatistės talentą ir romantinį polėkį ji sulydė ir įtaigiai reiškia mistiškos nuotaikos ryškių spalvų, aktyvių formų figūrinės tapybos kompozicijose, kurių pagrindinė veikėja dažniausiai yra jos pačios alter ego – kaskart vis naują pavidalą įgyjanti moteris, visada miestietė, draskoma egzistencinių problemų, kurių neturi vilties įveikti, kaip dauguma šiuolaikinių žmonių. Kas žino, gal tuose kūriniuose ataidi ir močiutės gyvenimo dramos refleksijos?
Pirmame galerijos aukšte atsvarą ryškiai ir kontrastingai moterų kūrybai suteikia Lenkijos menininkas, menų mokslų daktaras Amadeuszas Popekas, pristatantis kūrybos parodą „Grafiniai žaidimai“, kurioje eksponuojami didelio formato grafikos darbai, sukurti pasitelkiant plokščiosios spaudos technologiją, šilkografiją. Pagrindinė parodos tema – lyrinė abstrakcija, kurią sudaro skirtingi kūrinių ciklai žaidimų (labirinto, kiniško biliardo ir kt.), siurrealistinių peizažų ir metaforiškų objektų (megztinio, ramentų, karkasų ir kt.) temomis. Parodoje dominuoja juodai balta grafika, į kurią įsiterpia spalvingi menininko darbai iš naujausių ciklų.
Menininkas dirba Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto Menų fakultete. 2002 m. įgijo tapybos meno ir grafinio dizaino diplomus, už kuriuos gavo dekano apdovanojimą. Menininko aistra – šilkografija. Daug dėmesio jis skiria ne tik meninei veiklai, bet ir šilkografijos technikos populiarinimui, pristatymui plačiajai auditorijai, tad menininkas dažnai rengia ir skaito pranešimus, organizuoja dirbtuves, kurios susilaukia didelio jaunųjų šilkografijos kūrėjų ir entuziastų susidomėjimo.
Šiaulių dailės galerijos informacija
A. Staponkaus nuotr.
Pirmame galerijos aukšte atsvarą ryškiai ir kontrastingai moterų kūrybai suteikia Lenkijos menininkas, menų mokslų daktaras Amadeuszas Popekas, pristatantis kūrybos parodą „Grafiniai žaidimai“, kurioje eksponuojami didelio formato grafikos darbai, sukurti pasitelkiant plokščiosios spaudos technologiją, šilkografiją. Pagrindinė parodos tema – lyrinė abstrakcija, kurią sudaro skirtingi kūrinių ciklai žaidimų (labirinto, kiniško biliardo ir kt.), siurrealistinių peizažų ir metaforiškų objektų (megztinio, ramentų, karkasų ir kt.) temomis. Parodoje dominuoja juodai balta grafika, į kurią įsiterpia spalvingi menininko darbai iš naujausių ciklų.
Menininkas dirba Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto Menų fakultete. 2002 m. įgijo tapybos meno ir grafinio dizaino diplomus, už kuriuos gavo dekano apdovanojimą. Menininko aistra – šilkografija. Daug dėmesio jis skiria ne tik meninei veiklai, bet ir šilkografijos technikos populiarinimui, pristatymui plačiajai auditorijai, tad menininkas dažnai rengia ir skaito pranešimus, organizuoja dirbtuves, kurios susilaukia didelio jaunųjų šilkografijos kūrėjų ir entuziastų susidomėjimo.
Šiaulių dailės galerijos informacija