REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugsėjo 15 d. 13:59

Parodoje - Šiaulių apskrities piliakalnių istorija (FOTO)

Šiauliai

Fot. E. Godliauskas

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt


14662

Rugsėjo 14 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pristatyta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Piliakalniai be pilių“, skirta Piliakalnių metams. Iki lapkričio 6 d. eksponuojamoje parodoje atgaivinama Šiaulių apskrities piliakalnių praeitis, apžvelgiami juose rasti archeologiniai radiniai.Paroda yra įtraukta į Lietuvos muziejų kultūrinio svetingumo programą, todėl moksleiviai ir jų grupės, pateikę moksleivio pažymėjimą, parodoje gali apsilankyti nemokamai.


Foto galerija:

099a6338.jpg
099a6344.jpg
099a6358.jpg
099a6385.jpg
099a6389.jpg
099a6418.jpg
099a6445.jpg
099a6455.jpg
099a6491.jpg
099a6546.jpg

„Norėjome Piliakalnių metais į šią temą pažvelgti kitaip, kalbėti apie piliakalnių praeitį ir pokyčius, kai ant jų neliko medinių pilių“, – susirinkusiems pasakojo „Aušros“ muziejau Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė, pabrėždama, kad šiandien piliakalnius naudojame įvairiai: kaip kultūrinių renginių vietą, tyrinėjame ir saugome juos kaip archeologijos paminklus, baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolius.

Pristatymo metu prisiminta, kad paskutinį kartą „Aušros“ muziejus archeologinę parodą parengė 2009-aisiais. „Piliakalniai be pilių“ iš kitų muziejaus parodų išsiskira ne tik savo tematika, bet ir virtualių įrankių gausa. Norintys plačiau susipažinti su informacija apie Šiaulių apskrities piliakalnius tai gali padaryti internete – http://krastoarcheologija.fotomuziejus.lt/en/40/piliakalniai/show/18/83. Ieškantiems aktyvesnių pramogų muziejininkai sukūrė interaktyvų maršrutą „izi.TRAVEL“ programėlėje, leidžiantį išsiruošti į tikrą kelionę po aplinkinius piliakalnius – https://izi.travel/en/browse/3e865f38-358c-486c-a816-ee4ccd788c20. Jauniausieji parodos lankytojai su Šiaulių krašto piliakalniais gali pažindintis dėliodami virtualias dėliones – http://www.jigsawplanet.com/ausramuseum/Piliakalniai03.

Panagrinėjus virtualiai pateikiamą medžiagą ir apžiūrėjus parodą, pasitikrinti savo žinias apie piliakalnius galima prie Chaimo Frenkelio viloje įrengtų edukacinių stendų. Taip pat čia smalsiausiųjų laukia priešistorės laiko juostos dėlionė ir pilies „statymas“ ant piliakalnio maketo.

Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas, apie kurį mums pasakoja dar matomi žemės paviršiuje gynybiniai įtvirtinimai ir archeologinių tyrimų metu surinkti radiniai. Ginklai kalba apie pilių gynybą, darbo įrankiai – apie kasdienius buities rūpesčius, papuošalai – apie pilėnų išvaizdą ir to meto juvelyrikos meną. Pasitaiko piliakalniuose ir itin retų radinių – tokie yra Chaimo Frenkelio viloje eksponuojami trys apeiginiai raginiai kirveliai iš Jurgaičių piliakalnio (Šiaulių r.), liudijantys čia buvus pagonišką šventvietę.

Medinės pilys nuėjo užmarštin, bet piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje išsiskyrė forma ir vis tiek traukė žmonių dėmesį. Apie juos buvo pasakojamos legendos, piliakalnius piešė dailininkai, fotografavo fotomenininkai. Čia tęsiamos sakralinės tradicijos nuo pagoniškų laikų, pvz., Jurgaičių piliakalnis – dabartinis Kryžių kalnas – iki mūsų dienų išliko apeigine gilaus religinio turinio vieta. Ne viename piliakalnyje įrengtos kapinės, tokie yra Kurtuvėnų (Šiaulių r.), Papilės (Akmenės r.), Raktuvės (Žagarė, Joniškio r.) piliakalniai. Į kai kuriuos po pertraukos, XVI–XVIII a., grįžo gyventi žmonės, juose įsikūrė dvarai, pvz., Žvelgaičio piliakalnyje (Žagarė, Joniškio r.), ar kaimai, pvz., Kalnelyje (Joniškio r.).

Nepraslydo piliakalniai ir pro savo ideologiją siekusių įamžinti politikų akis. Būtent prie Salduvės piliakalnio (Šiauliai) buvo parinkta vieta sovietinės armijos monumentui. Kol dar menkai buvo rūpinamasi kultūros paveldo apsauga, piliakalniai dažnai nukentėdavo nuo ūkinės veiklos. Yra tokių, kurių nė pėdsakų neliko: Pilkalnis (Šiaulių r.) buvo visiškai sunaikintas kasant žvyrą, Sauginių piliakalnis (Šiaulių r.) paskandintas – jį apsėmė Bubių tvenkinio vandenys.

Parodos organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus

Parodos rėmėjai: Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybė



REDAKCIJA REKOMENDUOJA