Paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

26585

2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienį, 15 val. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje (Tilžės g. 137, Šiauliai) atidaroma paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, gimnazija su pagarba ir pasididžiavimu prisimena ryškiausias asmenybes, klojusias ir puoselėjusias atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus.

1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiauliuose pradėjusi veikti gimnazija pergyveno įvairius istorinius laikus ir pakitimus. XIX a. vid. carinė valdžia nutarė Svisločės miesto gimnaziją (Gardino gubernija, Baltarusija) dėl joje vyravusių lenkiškų nuotaikų perkelti į Šiaulius. Buvo perkeltas gimnazijos personalas, dalis mokinių, biblioteka. Gimnazijai pastatytas naujas pastatas Šiaulių centre, Šoseinaja (dabar Tilžės) gatvėje.

Nuo atidarymo 1851 m. iki Pirmojo pasaulinio karo gimnazija vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“ (iš rusų kalbos Šiaulių vyrų gimnazija). Tai buvo klasikinė gimnazija. Visi bendrojo lavinimo dalykai dėstyti rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija, 1919 m. pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija, 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnazija. Sovietiniu laikotarpiu, 1946 m., gimnazija pertvarkyta į vidurinę ir pavadinta Šiaulių Juliaus Janonio vidurine mokykla. 1996 m. mokymo įstaigai sugrąžintas gimnazijos statusas, dabar ji vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Per 167 metus gimnazijoje mokėsi ir dirbo daug įžymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik gimnazijos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Gražiai gimnazijos reikšmę apibūdino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, gimnazijos 1898 m. laidos absolventas Steponas Kairys: Jei dabar tektųbešališkai pasisakyti, kuri tuomet Lietuvoje buvusiųjų gimnazijų daugiau padarė, kad paruoštų savo inteligentijos, nepriklausomos Lietuvos kovotojų ir kūrėjų, kažin ar Šiaulių gimnazijai nepriklausytų viena pirmųjų vietų.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų.Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai:Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Šioms iškilioms asmenybėms skiriama paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Parodoje pristatomas gimnazijos įkūrimas, būsimųjų signatarų gimnazijos metai, apžvelgiami pagrindiniai jų gyvenimo ir veiklos etapai.

A. Petrulis, J. Vileišis, S. Kairys, M. Biržiška Šiaulių gimnazijoje mokėsi ir ją baigė ne vienu metu. A. Petrulis Šiaulių gimnazijoje mokėsi iki šeštos klasės, kurią baigė 1889 m., J. Vileišis gimnaziją baigė 1891 m., S. Kairys – 1898 m., M. Biržiška – 1901 m. S. Kairys ir M. Biržiška už atsisakymą dalyvauti stačiatikių mišiose kelis kartus buvo vos nepašalinti iš gimnazijos.

Pirmą kartą drauge gimtojoje gimnazijoje, susitiko jau būdami signatarais, minint Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-metį 1926 m. spalio 2–3 d. Signatarai tada su kitais svečiais pasirašė gimnazijos jubiliejaus aktą.

Parodos lankytojai galės patyrinėti signatarų parašus ne tik Vasario 16-osios akte, bet ir pamėginti juos surasti 1926 m. gimnazijos jubiliejaus akte. Gimnazijos svečiai, parodos lankytojai taip pat bus pakviečiami pasirašyti 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo gimnazijoje aktą.

Parodoje panaudota Kauno miesto, Kauno technologijos universiteto, Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos nacionalinio, Šiaulių „Aušros“, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Viekšnių vaistinės muziejų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos valstybės istorijos, UAB „Kauno vandenys“, Telšių vyskupijos kurijos, asmeninių Vyginto Ališausko, Vytenio Rimkaus ir Petro Kaminsko archyvų medžiaga.

Parodos rėmėjai: Australijos lietuvis Kazimieras Butkus (1916–2013), Šiaulių miesto savivaldybė. Parodos dizainerė Zita Šulcienė

Informaciją paruošė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus vadovė Birutė Lukošiūtė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt