Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ atvyksta į Raseinius

Raseiniai

Etaplius.LTŠaltinis: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija

260411

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ tęsia savo kelionę, kovo 3 dieną iš Kauno atvyksta į Raseinius. Pirmas jos sustojimas buvo Vilniuje, priešais Rotušę. Vėliau paroda išvyko į kitus Lietuvos miestus.

Paroda Raseiniuose viešės kovo 3 d. - balandžio 7 d., atidarymas – kovo 3 d., 15.00 val. Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

Jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę pradėjo rudenį. Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą unikalų nuotraukų rinkinį. Jį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų, fotografuotų nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo.

Rinkinyje – ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės. Jame yra net dešimt laikinojoje sostinėje veikusių Kauno kino teatrų. Animuotame nuotraukų filme žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – modernių Kauno kino teatrų „Aušra“, „Daina“, „Pasaka“, „Romuva“ bei senesniųjų – Šančiuose veikusi „Lyra“, Vilijampolėje „Union“ ir Laisvės alėjoje „Kapitol“.

Visi šie kino teatrai veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais. Todėl norėta parodyti, kad žmonės kiną žiūrėjo ir laisvoje Lietuvoje, ir pervartų laiku.

Kinas buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį. Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kaip Jurgis Štromas – vienas iš Kauno „Pasakos“ kino teatro savininkų, nukankintas „Lietūkio“ garaže. Kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną ir po karo sugrįžus sovietams. Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galima žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje“. Džiugu, kad Stasio Kudoko projektuotą „Dainos“ kino teatrą taip pat mėginama prikelti naujam gyvenimui ir… kino rodymui.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę dabarties žmonėms įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką – pasižiūrėti istorinį 1939–1944 m. filmą, patyrinėti Laiko liniją, skirtingų metų kino afišas, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.

Paroda išsiskiria ir savo išoriniu piešiniu, kuriame galima matyti kino salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarsaka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų iš jų likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.

Paroda yra nemokama ir veikianti visą parą. Raseiniškiai ir miesto svečiai į ją užsukti galės ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, eidami pro šalį. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis
Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė
Plakato autorius Marius Žalneravičius
Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė
Redaktorė Audrė Kubiliūtė
Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno miesto savivaldybė, LRT,
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt