Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Pasitinkant kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – į Smėlynės biblioteką tiesiai iš Signatarų namų, kur šiuo metu yra saugoma, atkeliavo išskirtinė paroda. Tai panevėžietės Paulinos Sutkutės pieštuku piešti portretai „20-imt Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų”. Su ja susiję ne tik unikalūs istoriniai faktai, bet įdomi ir pačių piešinių atsiradimo istorija. Bet apie viską iš pradžių.
Dažnas Lietuvos pilietis mano, kad atkurtos Lietuvos valstybės diena – Kovo 11-oji, tačiau vis dar atsiranda nežinančių, jog pirmą kartą Lietuvos valstybė buvo atkurta jau daugiau kaip prieš šimtą metų, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Kuo skiriasi dvi Lietuvos Nepriklausomybės dienos – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji?
Prieš beveik šimtą metų pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei 1000 metų. Tuo skiriamės nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, kurios 2018 m. minėjo savo valstybių įkūrimo šimtmetį. Galime pagrįstai didžiuotis, jog prieš šimtą metų pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse atkūrėme demokratine santvarka besiremiančią nepriklausomą valstybę.
Skirtingai nei prieš beveik šimtą metų, 1990 m. atkuriant šalies nepriklausomybę, Lietuvos, kaip valstybės terminas, jau buvo iš esmės aiškus: šalis turėjo konkrečias sienas, patvirtintas tarptautinėmis sutartimis bei administracinio valdymo tinklą. Kitaip tariant, Kovo 11-osios aktas skelbė šalies nepriklausomybės, o ne pačios valstybės atkūrimo pradžią.
Reziumuodami galime dar kartą paminėti dvi labai svarbias mūsų šaliai dienas:
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios.
Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis.
Būtent šių iškilių istorinių asmenybių portretų paroda ir puošia Smėlynės bibliotekos erdves. Į biblioteką užsukęs ir nuo kelionės aplink pasaulį trumpam atitrūkęs piešinių autorės tėtis Audrius Sutkus prisipažino, jog būtent jis paskatino dukrą sukurti šią parodą. Ir nors viso kūrybinio proceso metu (o jis truko nei daug nei mažai – beveik 7 mėnesius) jis išklausė nemažai dukros priekaištų, tačiau kartu jiems pavyko įveikti visus iššūkius.
Dar vienas paskatinimas, privertęs nemesti pradėto darbo, buvo tuometės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbta akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“.
Kurdama portretus mergina gilinosi į signatarų biografijas. Ją jaudino dramatiški šių žmonių likimai. Norėjo šį dramatizmą atskleisti portretuose, portretuojamųjų akyse. Veidus ji piešė iš senų fotografijų, kurios dažniausiai buvo gana nekokybiškos, išblukusios, todėl kūrybos procesas buvo gana sudėtingas.
„Jei greitai kuri portretą, tai gali užtekti ir vienos paros. Jei lėčiau, mėgaudamasi – tai prireikia dviejų parų“, – viename iš savo intervių pasakojo parodos autorė.
Sunkų ir labai atsakingą darbą vainikavo sėkmė: nors į aukščiau minėtą akciją kaip pilietiškai ir kūrybingai atšvęsti vieną svarbiausių valstybės švenčių įsitraukė net 1500 autorių, Paulina buvo tarp pačių geriausių. Ją pasveikino ir apdovanojo prezidentė D. Grybauskaitė.
Šiuo metu Paulina studijuoja grafinį dizainą Jungtinėje Karalystėje ir negalėjo atvykti į parodos atidarymą. Sveikinimus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga ir palinkėjimą sėkmingai žengti savirealizacijos keliu perduosim darbų „bendraautoriui“ – tėčiui Audriui, tikimės, kad perduos dukrai.