REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Liepos 15 d. 11:04

Parlamentinės partijos svarstys, ar papildyti nacionalinį gynybos susitarimą įsipareigojimu dėl divizijos kūrimo

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


272962

Liepos 26 d. parlamentinių partijų atstovai įvertins, kaip yra įgyvendinamos prieš metus pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl gynybos politikos gairės, bei aptars galimybės papildyti dokumentą įsipareigojimu dėl kariuomenė divizijos kūrimo.

Apie planuojamą susitikimą Eltai patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Paties susitikimo tikslas – dvilypis. Viena vertus, apsižiūrėti ir įvertinti, kaip yra įgyvendinamas susitarimas. Ypatingai rūpi visuotinės gynybos nuostatos, visuomenės įsitraukimo į gynybą aspektai. Ir, be jokios abejonės, yra divizijos klausimas – kad įtvirtintume visų parlamentinių partijų paramą tam, kaip vienam iš svarbių mūsų kariuomenės pokyčių“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas ir akcentavo, kad šiuo metu jau yra derinamos darbinės dokumento teksto papildymo formuluotės.

Seimo nario manymu, dėl įsipareigojimo remti kariuomenės divizijos formavimą nesutarimų tarp politinių partijų neturėtų būti.

„Tam tikra formuluotė bus pasiūlyta. Po to partijos turės vidines procedūras. Tačiau manau, kad jokių problemų neturėtų kilti“, – teigė jis.

Pasak jo, palaikymą iniciatyvai turėtų išreikšti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) susitarimą dėl gynybos politikos pasirašiusi gerokai vėliau nei kitos politinės jėgos.

„Dėl „valstiečių“, norėčiau pasakyti, kad jie, nors ir pasirašė vėliau nei kiti, bet susitarimą pasirašė. Tai yra svarbu. Ir jie visada aktyviai dirbo prie susitarimo“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Tikrai nemanau, kad bus kokių problemų“, – apibendrino NSGK pirmininkas.

Apie poreikį papildyti gynybos susitarimą L. Kasčiūnas prakalbo po to, kai gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą.

ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip siekta parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją prieš artėjantį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA