PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Vasario 6 d. 16:53

Parlamentaras R. Šarknickas siūlo tobulinti smurto prieš vaiką sąvoką

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


70858

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas mano, kad sukeltas fizinis skausmas, siekiant vaiką apginti, kad nebūtų sukeltas pavojus jo saugumui bei vertybėms, turi būti laikomas proporcinga prevencine priemone ir netraktuojamas kaip smurtas prieš vaiką.

Tokią nuostatą jis siūlo įteisinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose.

„Sukeldamas fizinį skausmą, asmuo gali bandyti vaiką apsaugoti ne tik nuo pavojaus sveikatai ar gyvybei, tačiau ir nuo pavojaus saugumui, tarkime, nuo trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos: bandymo vaiką pagrobti, seksualinio priekabiavimo, vagysčių iš vaiko ir kt. Tokiu atveju, fizinis skausmas gali būti sukeltas, siekiant vaiką atitraukti, apsaugoti bei išgelbėti nuo trečiųjų šalių nusikalstamos veikos ir pan“, - savo įregistruotą pasiūlymą argumentuoja Seimo „valstiečių“ frakcijos narys R. Šarknickas.

Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.

R. Šarknickas siūlo įstatyme panaikinti siūlymą, kad neteisėtas vaiko paėmimas būtų prilyginamas psichologiniam smurtui.

„Pažymėtina, kad valstybė visais atvejais privalo atlyginti dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atsiradusią žalą, todėl, jeigu po vaiko paėmimo paaiškėtų, kad vaikas buvo paimtas neteisėtai, šeima turėtų visas teises kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, šiuo metu yra užtikrinamos visos priemonės valstybės institucijų neteisėtiems veiksmams užkirsti“, - sako R. Šarknickas.

Parlamentarui nėra aišku, kodėl prevencinius valstybės veiksmus, siekiant apginti žmogaus teises, norima laikyti psichologiniu smurtu prieš vaiką.

„Nors vaikas, galimai, ir patiria emocinį šoką, išgyvenimus, tačiau tai negali būti prilyginta valstybės psichinei prievartai ar smurtui, dėl kurių jis gyventų nuolatinėje įtampoje ar baimėje. Be kita ko, valstybė veikia teisės aktų nustatyta tvarka, o jos veiksmuose nėra tikslo įbauginti vaiką ar šeimą, priešingai, yra siekis apsaugoti vaiko interesus“, - sako R. Šarknickas.

Seime svarstomu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti schemą, kuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, motyvuotu siūlymu kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, o pastarasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu mobiliosios komandos specialistui nėra nustatomas terminas, per kurį jis privalėtų pateikti savo motyvuotą siūlymą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką. Susiklosto paradoksali situacija, kuomet nors ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavus siūlymą iš specialisto privalo reaguoti operatyviai (per 3 d. d.), tačiau mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, jį gali laikyti visiškai neterminuotai“, - sako R. Šarknickas.

Atsižvelgiant į tai, siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko interesus bei kuo mažesnę emocinę ir kitą neturtinę žalą vaikui, jis siūlo įtvirtinti minimalų terminą - „nedelsiant, tačiau ne vėliau nei kitą darbo dieną“, per kurį mobiliosios komandos specialistas privalėtų pateikti motyvuotą siūlymą dėl kreipimosi į teismą. „To nepadarius, vaiko paėmimas taptų neteisėtu“,- sako tokį pasiūlymą įstatymo pataisoms įregistravęs R. Šarknickas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seimas plenariniame posėdyje planuoja svarstyti vasario 12 dieną.

ELTA