Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
„Lietuva išsiskiria iš kitų pažangių šalių ypač dideliu kelio ženklų skaičiumi. Kai kurių mažai informatyvių ženklų galima būtų nekabinti, nes jie tik trukdo eismo dalyvių dėmesį, o naudos jokios neduoda. Skandinavijos ar Beniliukso šalys, kuriose eismo saugumo situacija yra labai gera, praktikuoja ženklų mažinimą iki minimumo, paliekant tik pačius svarbiausius, ir jų patirtis rodo, kad jokių neigiamų pasekmių, sumažėjus ženklų skaičiui, neatsiranda“, – kalbėjo parlamentaras.
Remdamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertais, K. Masiulis sako, kad Lietuva yra tarp daugiausia kelio ženklų turinčių šalių ir jų toliau daugėja.
„Labai daug yra prigalvota ženklų, jų rūšių ir visur jų prikabinėta. Vien Klaipėdos mieste yra per 15 tūkst. ženklų. O biurokratai toliau galvoja naujus, dar prideda įvairesnių spalvų, visokių mirksinčių efektų.
Tai nėra gerai, nes eismo dalyviai tarp tokios gausos nepastebi pačių svarbiausių. Ženklai tampa vizualine tarša, į juos vairuotojai išmoksta nebekreipti dėmesio, todėl jie praranda prasmę. O dar kainuoja pinigus gamyba ir vėliau priežiūra“, – sakė K. Masiulis.
Jis pastebi, kad nuo šių metų Lietuvoje buvo panaikinti informaciniai ženklai „Internetas“ ir „Radijas“, bet atsirado nauji ženklai dviračiams bei nameliams ant ratų.