Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
„Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija. Stovėdamas prie apleistos Rokiškio geležinkelio stoties, kur dar neseniai važiavo keleiviniai traukiniai, arba ieškodamas internete kiek autobusų per dieną keliauja iš Vilniaus į Anykščius, negaliu pilnavertiškai džiaugtis traukiniu į Rygą, nes per anksti šauti šampaną, kai atgaivinamas prieš 20 metų egzistavęs maršrutas. Džiaugtis galėsime, kai atsiras nors vienas naujas viešojo transporto maršrutas”, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Tomas Tomilinas.
Pasak jo, traukiniais lietuviai keliauja mažiausiai Europoje.
„Nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta trečdalis maršrutų. Iki Covid pandemijos turėjome 364 maršrutus ir daugiau nei 1200 reisų. Nuo šių metų liepos 1 d. maršrutų skaičius sumažėjo iki 230, o reisų – iki 615”, – sako T. Tomilinas.
Pasak jo, autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, bet nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas regionų centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus.
Seimo nario T. Tomilino nuomone, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas.
„Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti.
Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir pažeidžiamesnės”, – sako T. Tomilinas.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį po beveik 20 metų pertraukos iš Vilniaus į Rygą išvyko pirmasis traukinys – susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai yra tik pirmasis žingsnis, o vėliau planuojama tolimesnė jungtis iki Talino. Taip pat, pasak jo, galvojama ir apie traukinių jungtį su antru pagal dydį Latvijos miestu – Daugpiliu.
Taip pat traukiniu į Rygą vykusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad toks keliavimo būdas yra tvarus bei leisiantis prisidėti prie tarpusavio lietuvių ir latvių ryšių.
Tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ iš Vilniaus kviečia išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4 val. 15 min.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
