Pareiškimas dėl klaidingos informacijos teikimo visuomenei

FAKTINĖS APLINKYBĖS

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-51 ,,Dėl pritarimo pasirašyti paramos teikimo sutartį“ 1.2. punktu pritarė, kad būtų pasirašyta paramos teikimo sutartis dėl Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos.

2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta Paramos teikimo sutartis, tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dėl Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos finansavimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka vykdė Arenos operatoriaus atranką.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-138 ,,Dėl pritarimo Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui“ buvo pritarta Koncesijos sutarties projektui.

Koncesijos sutartis pasirašyta 2006 m. birželio 8 d. jos registracijos Nr. SŽ-988.

2013 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-339-372/2013, kurioje buvo pareikštas Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinys dėl Koncesijos sutarties, buvo patvirtinta taikos sutartis. Šios taikos sutarties pagrindu buvo pasirašytas 2013-02-20 susitarimas prie Koncesijos sutarties Nr. SŽ-187, kuriame nustatyta koncesijos mokesčio mokėjimo tvarka.

Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisija 2018-09-21 posėdyje pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmams dėl Koncesijos sutarties pakeitimo ir Vilniaus komercinio arbitražo teisme Šiaulių miesto savivaldybės iškeltos arbitražinės bylos Nr. V-0012/2018 galimos baigties. Šiais pakeitimais buvo sudėliotos principinės nuostatos dėl Koncesijos sutarties pakeitimo, kurios išdėstytos aiškiai Papildomo susitarimo prie Koncesijos sutarties projekte. Buvo prieita kompromiso, kad viešajai įstaigai „Pramogų sala“ už 2016 metus sumokėtas koncesijos mokestis būtų sumažintas per pusę, tai yra, koncesijos mokestis už 2016 metus siektų pusę Šiaulių miesto savivaldybės 2016 metais sumokėtos sumos (107 495,37 Eur), todėl viešajai įstaigai „Pramogų sala“ sumokėta koncesijos mokesčio dalis yra 107 495, 37 Eur ir grąžinama Šiaulių miesto savivaldybei per 3 metus po 2 985,98 Eur kas mėnesį (Šalių susitarimu šiame punkte nurodyta suma jau sumažinta nuo mokėtino koncesijos mokesčio viešajai įstaigai ,,Pramogų sala“ už 2019-2021 metus iš kurio išskaičiuota atitinkama suma). O tuo pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pritarus, inicijuotų viešajai įstaigai „Pramogų sala“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4393-560/2018 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą bei nutrauktų arbitražinę bylą Nr. V-0012/2018 Vilniaus komercinio arbitražo teisme, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareikštą ieškinį dėl 214 990,73 Eur koncesijos mokesčio už 2016 metus ir 21 260,36 Eur palūkanų išieškojimo iš viešosios įstaigos „Pramogų sala“ ir kiekviena šalis atlygintų savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Derybų metu buvo siekiama, kad ateityje nebekiltų jokie teisiniai ginčai susiję su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareikšto ieškinio Vilniaus komercinio arbitražo arbitražinėje byloje Nr. V-0012/2018 dalyku ir pagrindu.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-334 ,,Dėl pritarimo pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos ,,Pramogų sala“ Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo 2006 m. birželio 8 d. sutartį Nr. SŽ-988“ (toliau – Sprendimas).

DĖL SPRENDIMO PROJEKTO ANTIKORUPCINIO VERTINIMO

Prieš teikiant Sprendimą tvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai jo antikorupcinis vertinimas, atsižvelgiant į galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus nebuvo privalomas.

Visuose skunduose, kurie nukreipti Šiaulių miesto savivaldybės merui ar Savivaldybės administracijos direktoriui yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu. Taip pat, tariamai, nebuvo laikytasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-90 „Dėl Savivaldybės teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės teisės aktų arba jų projektų antikorupcinio vertinimo metodikos.

Pirmiausia, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pastebi, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-304 ,,Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Savivaldybės teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodikos patvirtinimo “ pripažinimo netekusiu galios“ panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. T-90 ir juo patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės teisės aktų arba jų projektų antikorupcinio vertinimo metodiką, todėl visi argumentai dėl šios metodikos privalomo taikymo atmestini.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 ,,Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, buvo patvirtintos naujos teisės aktų antikorupcinio vertinimo taisyklės. Jų pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 3 d. išleido įsakymą Nr. A-1314 ,,Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo“, kuriuo nustatė, kad Teisės aktų antikorupcinis vertinimas atliekamas minėtu nutarimu patvirtintomis taisyklėmis.

Dėl Sprendimo norminio pobūdžio

Jau pirmajame Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) punkte nustatyta, kad Taisyklės nustato valstybės ar savivaldybių įstaigų, kurios yra teisės aktų projektų rengėjos, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atliekamo norminių teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką. Taigi iš to, akivaizdu, kad antikorupcinis vertinimas nebuvo privalomas Sprendimo projektui, nes pastarasis prilyginamas individualiems teisės aktams.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ruošdama Sprendimo projektą ir vertindama kokio tipo yra šis teisės aktas, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) vertindama teikiamo Sprendimo projekto normiškumą ir reikalingumą atlikti pastarojo antikorupcinį vertinimą. Šio įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad administracinis aktas - viešojoadministravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Taip pat paaiškinta, kad individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o norminis administracinis aktas - teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Iš šių nuostatų tapo akivaizdu, kad Sprendimo projektas atitiko individualaus administracinio akto požymius.

Kad pagrįsti Sprendimo normiškumo nebuvimą, buvo išnagrinėta ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi Administracinėje byloje Nr. AS-220-662/2015, kuri gali būti taikoma, kaip analogija dėl Sprendimo norminio pobūdžio nebuvimo išaiškinimo, kurioje, Pareiškėjo skundžiamu Sprendimu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė Sutarties projektui ir įgaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių ją pasirašyti. Pareiškėjas skundė Sprendimą (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria yra pritarta Sutarties projektui. Įvertinusi Pareiškėjo skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, jog ginčijamas Sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktas teisines pasekmes sukelia tik juo patvirtintos Sutarties šalims, t. y. išreikšta Savivaldybės tarybos pozicija dėl Sutarties sudarymo. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis skundžia konkrečiai Sutarties 6.1 punktą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims, sutartys ar tam tikri jų punktai gali sukelti tam tikras neigiamas teisines pasekmes, tačiau tokiais atvejais, ginčai kilę iš sutartinių teisinių santykių, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Nutartyje buvo išaiškinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Viena tokių veiklų – administracinių sprendimų priėmimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atitinkamai, administracinis aktas tiek pagal VAĮ, tiek pagal ABTĮ apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (ABTĮ2 str. 15 d.; VAĮ2 str. 8 d.). Administraciniai aktai gali būti grupuojami pagal jų turinio pobūdį. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶³-1287/2012). Šiuos požymius įstatymų leidėjas įtvirtino tiek VAĮ, tiek ABTĮ. Remiantis ABTĮ2 straipsnio 13 dalimi, norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (taip pat žr. VAĮ2 str. 10 d.). Tuo tarpu individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ2 str. 14 d.). Analogiška individualaus administracinio akto sąvoka pateikta ir VAĮ2 straipsnio 9 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Praktikos, taikant administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinime, remdamasis administracinių teismų praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, išskyrė tokius administracinių aktų atskyrimo požymius: paskirtį, subjektą, turinio pobūdį, taikymo laiko atžvilgiu pobūdį, adresatą, privalomumo pobūdį, priėmimo tvarką (publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, P. 596–597). Tuo tarpu individualaus administracinio akto požymiai būtų šie: 1) akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą; 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams; 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas; 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei; 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei; 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-259/2011). Teismas apibendrinus tai kas išdėstyta, padarė išvadą, jog Sprendimas (duomenys neskelbtini) atitinka visus individualaus administracinio akto požymius. Visų pirma, Sprendimas (duomenys neskelbtini) yra vienkartinio taikymo aktas, t. y. juo yra patvirtinamas Sutarties projektas, kuris yra privalomas tik sutarties šalims. Vadinasi, teisines pasekmes Sprendimas (duomenys neskelbtini) sukelia tik atsakovui ir AB „Klaipėdos vanduo“. Sprendimas (duomenys neskelbtini) taip pat yra skirtas ir privalomas tik Sutarties šalims. Be kita ko, pažymėtina, jog skiriamasis norminio administracinio teisės akto ir individualaus administracinio teisės akto bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-893/2014, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-1082/2014, 2013 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-1251/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, Skundžiamame Sprendime (duomenys neskelbtini) teisės normos yra tik taikomos, o ne nustatomos.

Ši aukščiau paminėta LVAT praktika aiškus pavyzdys, kadŠiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. T-138 ,,Dėl pritarimo Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui“, kuriuo buvo pritarta Koncesijos sutarties projektui, buvo individualaus pobūdžio teisės aktas ir šiuo atveju Sprendimas taip pat yra individualus ir taikomas tik Aukštabalio multifunkcinio komplekso sutarties šalims, tai yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir VšĮ ,,Pramogų sala“.

Dėl koncesijos suteikimo instituto

Negali būti taikoma Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuris numato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu,nuostata Sprendimo projektui. Sprendimo, kuris prilyginamas individualaus teisės akto projektui, projektu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Koncesijos suteikimo, nes šis faktas įvykęs jau anksčiau.

Koncesijų istatymo (aktuali redakcija galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnyje, Koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas. Koncesijos sutartis – suteikiančiosios institucijos, kuri veikia valstybės ar savivaldybės vardu, ir koncesininko sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija. Suteikiančioji institucija – institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas: tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės vykdomoji institucija, – kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu. Visos šios sąvokos, galiojo Koncesijos suteikimo metu. Minėto Koncesijų įstatymo 6 straipsnyje buvo numatyta, kad Koncesijos suteikiamos šio Įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje numatytu atviro viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo įteisinti aiškūs koncesijos suteikimo viešojo konkurso būdu etapai, kuriuos įgyvendino Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pritarimu. Šiame straipsnyje buvo numatyta, kad konkursas dėl koncesijos suteikimo vykdomas šiais etapais: 1) konkurso ir jo sąlygų paskelbimas; 2) konkurso dalyvių išankstinė atranka; 3) preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų pateikimas; 4) preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų vertinimas; 5) išsamių įpareigojančių pasiūlymų pateikimas; 6) išsamių įpareigojančių pasiūlymų vertinimas; 7) derybos ir koncesijos sutarties sudarymas.

Taigi, vertinant šias aukščiau išvardintas nuostatas akivaizdu, kad Koncesijos suteikimas buvo baigtas derybomis ir Koncesijos sutarties sudarymu. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-138 ,,Dėl pritarimo Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui“ pritarė Koncesijos sutarties projektui ir šio sprendimo pagrindu buvo pasirašyta Koncesijos sutartis – atlikus Koncesijų įstatyme numatytas procedūras buvo suteikta koncesija VšĮ ,,Pramogų sala“. Sprendimo projektu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl koncesijos suteikimo, o tik keičiama Koncesijos sutartis šalių susitarimu, joks naujas leidimas veiklai Šiaulių miesto savivaldybės turte nebuvo suteikiamas. Iš to akivaizdu, kad Sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas nebuvo privalomas ne tik dėl to, kad Sprendimo projektas buvo individualaus teisės akto projektas, bet ir nebuvo sprendžiamas koncesijos suteikimo klausimas.

DĖL ADVOKATŲ ETIKOS NORMŲ PAŽEIDIMO

Šiaulių miesto savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, kad pagrindines pretenzijas dėl Koncesijos sutarties pakeitimo tariamo neteisėtumo, tiek raštuose nukreiptuose Šiaulių miesto savivaldybės merui, tiek administracijos direktoriui, tiek dienraščiuose publikuojamuose straipsniuose, taip pat tiesiogiai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjamas Sprendimo projektas, pateikė Egidijus Morkūnas, žinomas Šiauliuose advokatas. Pavyzdžiui publikacija ,,Taikos sutartimi su Šiaulių arenos valdytoju džiaugiasi ne visi” 2018 m. spalio 8 d. dienraštyje ,,Šiaulių naujienos“.

Aukščiau minėtoje publikacijoje advokatas Egidijus Morkūnas teikia klaidinančią visuomenę informaciją apie tai, kad, tariamai Šiaulių miestui daroma žala, kurios vertė daugiau nei 635 tūkst. Eur. Norime priminti, kad klausimą dėl 584 tūkst. Eur sprendė Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391-693/2016, kurioje yra priimta gautinė nutartis ir šiai dienai teisinis ginčas dėl žalos yra persikėlęs į Šiaulių apygardos teismą, kurioje viešąjį interesą gina Šiaulių apygardos prokuroras. Minėto teismo sprendimo pagrindu, prokuroro ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl 63 703,70 Eur. Šiuo metu tebevyksta bylos nagrinėjimas ir joje Šiaulių miesto savivaldybė dalyvauja suinteresuoto asmens teisėmis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nepagrįsti kaltinimai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl neveikimo ir galimos žalos miestui.

Kitoje dalyje dėl advokato Egidijaus Morkūno įvardijamos žalos, reikia priminti, kad derybų su Koncesininku metu, buvo prieita kompromiso, kad viešajai įstaigai „Pramogų sala“ už 2016 metus sumokėtas koncesijos mokestis būtų sumažintas per pusę, tai yra, koncesijos mokestis už 2016 metus siektų pusę Šiaulių miesto savivaldybės 2016 metais sumokėtos sumos (107 495,37 Eur), todėl viešajai įstaigai „Pramogų sala“ sumokėta koncesijos mokesčio dalis yra 107 495, 37 Eur ir grąžinama Šiaulių miesto savivaldybei per 3 metus po 2 985,98 Eur kas mėnesį (Šalių susitarimu šiame punkte nurodyta suma jau sumažinta nuo mokėtino koncesijos mokesčio viešajai įstaigai ,,Pramogų sala“ už 2019-2021 metus iš kurio išskaičiuota atitinkama suma). Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pritarus, jau pateikė administraciją atstovaujančiai advokatų kontorai nurodymą atlikti visus reikalingus veiksmus Sprendimo įgyvendinimui, kad būtų panaikintos viešajai įstaigai „Pramogų sala“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4393-560/2018 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei būtų nutraukta arbitražinė byla Nr. V-0012/2018 Vilniaus komercinio arbitražo teisme, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareikštą ieškinį dėl 214 990,73 Eur koncesijos mokesčio už 2016 metus ir 21 260,36 Eur palūkanų išieškojimo iš viešosios įstaigos „Pramogų sala“ . Šiuo metu derinami veiksmai ir dokumentai, kuriuos vykdo ir teikia advokatų kontora.

Be to pažymime, kad 2013 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-339-372/2013, kurioje buvo pareikštas Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinys dėl Koncesijos sutarties, buvo patvirtinta taikos sutartis. Šios taikos sutarties pagrindu buvo pasirašytas 2013-02-20 susitarimas prie Koncesijos sutarties Nr. SŽ-187, kuriame nustatyta koncesijos mokesčio mokėjimo tvarka ir kuri galiojo iki šiol. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-334 ,,Dėl pritarimo pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos ,,Pramogų sala“ Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo 2006 m. birželio 8 d. sutartį Nr. SŽ-988“, kuriuo pakeitė būtent nuostatas dėl koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, kuri galiojo nuo 2013-02-20 susitarimo prie Koncesijos sutarties Nr. SŽ-187 sudarymo. Atsižvelgiant į tai, suprantama, kad nebegali būti keliami kaltinimai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Koncesijos sutarties vykdymo nuo jos pradžios. Advokatas Egidijus Morkūnas elgiasi nesąžiningai teikdamas tokią informaciją viešoje erdvėje.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje turimos informacijos (el. susirašinėjimai Koncesijos sutarties rengimo metu) bei Šiaulių arenos valdytojo pateiktos informacijos aišku, kad advokatas Egidijus Morkūnas aktyviai dalyvavo rengiant Koncesijos sutartį ir vienu atveju atstovavo VšĮ ,,Pramogų sala“, nes 2006 m. teikė Kocesinės sutarties analizės ir koregavimo paslaugas ir už tai gavo atlygį, kitu atveju netiesiogiai atstovavo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per pastarosios advokatą, kuris Koncesijos suteikimo dėl Aukštabalio multifunkcinio komplekso valdymo ir naudojimo, įgyvendinant funkcijas, skirtas patenkinti visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikius, bei verslo tikslams atviro viešo konkurso komisijoje dalyvavo eksperto teisėmis, tai yra Liną Sesicką, advokatų kontoros GLIMSTED Bernotas ir partneriai advokatą, kuriam konsultacijas dėl Koncesijos sutarties teikė elektroniu paštu, o advokatas Linas Sesickas persiuntė pastabas Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje sudarytai komisijai, kuri vedė derybas dėl Koncesijos sutarties sąlygų. Taip advokatui Egidijui Morkūnui buvo žinomos aplinkybės dėl Koncesijos sutarties ruošimo, dėl jos sąlygų nustatymo ir pan. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 1 dalį kliento advokatui patikėtos informacijos konfidencialumui senatis netaikoma, todėl advokatas grubiai pažeidė šias normas ir aplinkybes apsunkina tai, kad informacija buvo žinoma iš abiejų Koncesijos sutarties šalių.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija įsitikinusi, kad padarytas grubus advokato etikos normų pažeidimas, nes pažeisti kliento konfidencialumo užtikrinimo bei interesų konflikto vengimo principai. Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu iškėlė advokatų kontoros GLIMSTED Bernotas ir partneriai advokatams drausmės bylas, tame tarpe ir advokatui Linui Sesickui, dėl galimų Lietuvos advokatų etikos kodekso ir Advokatūros įstatymo pažeidimų. Minėtam advokatui iškelta drausmės byla dėl to paties dalyko, tai yra interesų konflikto vengimo ir konfidencialumo reikalavimų pažeidimų, susijusių su Arenos Koncesijos sutartimi, nes turėdamas informaciją apie Koncesijos sutarties rengimo aplinkybes, sutarties sąlygas ir pan. pradėjo veikti priešingai buvusio kliento interesams.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ketina kreiptis į Lietuvos advokatų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui Egidijui Morkūnui prieš tai pasiūlant VšĮ ,,Pramogų sala“, kaip Koncesijos sutarties šaliai, su kuria derybų būdu buvo pakeista Koncesijos sutartis kreiptis kartu, kad būtų įvertintas šio advokato elgesys.

Mūsų nuomone, tokio pobūdžio klaidinantys visuomenę veiksmai ir komentarai neleistini ir žeminantys ne tik visą teisinę sistemą ir advokatų etikos normas, bet žeminantys visuomenės bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasitikėjimą advokatų vykdoma veikla.