Par­duo­tu­vė­se – pir­kė­jų ro­ki­ruo­tės, gro­žio sa­lo­nuo­se – klien­tų ba­das

Šiauliai

Keb­lu­mų kar­tais ky­la ir dėl lie­tu­viš­ko­jo ga­li­my­bių pa­so, mat at­si­ran­da tam tik­rų kliū­čių, pa­vyz­džiui, sun­kiau nu­skai­to­ma ta­da, kai te­le­fo­no ek­ra­nas ap­kli­juo­tas spe­cia­lia ap­sau­gi­ne plė­ve­le. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

188178

Gal­vi­jų pa­sas, ga­li­my­bių pa­cas – tik ke­li si­no­ni­mai, ku­rie ne­tru­ko pa­plis­ti tarp vi­suo­me­nės po to, kai Vy­riau­sy­bė pa­skel­bė apie ga­li­my­bių pa­so tei­kia­mas pri­vi­le­gi­jas. Nors kai ku­rių ne­ken­čia­mas, nuo rug­sė­jo 13 d. šis do­ku­men­tas ta­po es­mi­niu rak­tu, su ku­riuo at­si­ve­ria vi­sos du­rys. Pir­mo­sio­mis die­no­mis po įsi­ga­lio­ji­mo Šiau­lių pre­ky­bos cent­rai, par­duo­tu­vės sa­ko pa­ju­tę žmo­nių su­ma­žė­ji­mą, o gro­žio sa­lo­nų at­sto­vai at­vi­ri: dar­bot­var­kė li­ko apy­tuš­tė.
 

Parodyk arba neįeisi

Nauja realybė, lankantis prekybos vietose, kurių plotas didesnis nei 1 500 kv. m, arba kontaktinių paslaugų teikimo vietose – prie įėjimo darbuotojams pateikti savo galimybių pasą, t. y. atspausdintą arba telefone. Jo neturi – apsisuk ir eik ieškoti mažesnių parduotuvių. O ten, kur jo reikia, pastebima, kad kur kas greičiau eilės juda tuomet, kai lankytojai turi popierinį galimybių paso variantą.

O štai nuskaitant QR kodus telefonuose, kyla daugiau sunkumų. Vienas šiaulietis pasakojo, kad, pateikęs ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, turėjo palūkėti ilgiau, mat darbuotojui niekaip nepavyko nuskaityti QR kodo. Galiausiai į parduotuvę jis buvo įleistas, nes, pasirodo, šitam pažymėjimui nuskaityti reikalinga kitokia nei galimybių pasui programa. Be to, keblumų kartais kyla ir dėl lietuviškojo galimybių paso, mat atsiranda tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, sunkiau nuskaitoma tada, kai telefono ekranas apklijuotas specialia apsaugine plėvele.

Tiesa, šiauliečiai stebisi, kad į prekybos vietas galima patekti ne su savo galimybių pasu, mat daug kur neprašoma kartu pateikti tapatybę patvirtinančio dokumento. Kai kuriose parduotuvėse galimybių pasas netgi nenuskaitomas, tik pažiūrima, ar lankytojas jį išvis turi. Beje, turintiesiems galimybių pasus nebėra privaloma dėvėti apsauginių veido kaukių ar skydelių – jiems tai lieka tik rekomendacija. Visgi prekybos centruose dauguma lankytojų kaukių neatsisako, be jų sutinkamas tik vienas kitas.

Pirkėjai supratingi, bet jų mažiau

Pirmadienį, rugsėjo 13-ąją, pietų metu „Tilžėje“ esančioje „Maximoje“ ramu, vaikščiojo tik vienas kitas šiaulietis. Taip, daugelis žmonių tokiu metu pietauja darbo vietose ar kitur, kita vertus, per pietus parduotuvėse nusidriekdavo eilės. Tiesa, į mažąsias tinklo parduotuves žmonės rinkosi gausiau nei įprastai. Pasak darbuotojų, nuo antradienio ryškiau pasijuto pirkėjų srauto pokyčiai, numatoma dienos apyvarta būna netgi viršijama.

O štai „Akropolio“ „Maximoje“ po darbo valandų vaizdas nustebino. Parduotuvėje šią savaitę vakarais apsipirkinėjo palyginti nedaug žmonių, kai anksčiau 17–18 val. joje būdavo ilgiausios eilės. Tikėtina, prieš reikalavimų įsigaliojimą žmonės buvo tiesiog apsirūpinę maistu iš anksto, tačiau prekybininkai neslepia, kad apyvarta tikrai krito.

„Džiaugiamės savo pirkėjų supratingumu: pirmosiomis dienomis galimybių paso tikrinimas vyko sklandžiai, dauguma lankytojų ateidavo pasiruošę patikrai, prie įėjimų į prekybos centrus nesiformavo eilės. Efektyviai ir greitai vykdome galimybių pasų patikrą –
veikia visi prekybos centrų įėjimai, prie kiekvieno iš jų lankytojus pasitinka gerokai gausesnės apsaugos darbuotojų pajėgos, jie aprūpinti specialia technine įranga, skirta nuskaityti QR kodus tiek nuo dokumentų, pateikiamų telefonų ekranuose, tiek spausdintu formatu. Galimybių pasą pateikus įeinant į prekybos centrą, jo nebereikia pakartotinai rodyti atskirose parduotuvėse“, – sakė „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.

Anot jo, vos tik atsiras poreikis, iškart imsis priemonių eilėms prie durų panaikinti – bus pasamdoma daugiau darbuotojų.

Srautas sumažėjo 30 proc.

Kituose prekybos centruose situacija mažai kuo skyrėsi. Pasak PC „Saulės miestas“ atstovės, pirmosiomis dienomis išties pastebėtas pakitęs lankytojų skaičius. „Srautas šį pirmadienį buvo mažesnis apie 30 proc., bet mes tikimės, kad jis šiek tiek stabilizuosis ir padidės po 2–3 dienų, kai visi gaus daugiau informacijos ir įpras prie naujos tvarkos“, – komentavo Irmantė Sviensienė, rinkodaros direktorė.

Jos teigimu, prekybos centre prie įėjimo didelių eilių nebuvo, patikros procesas vyko sklandžiai, pasą užtenka tik parodyti, jis nėra nuskaitomas: „Mes pasirinkome vizualų tikrinimą, kad patikra vyktų greičiau, mažiau formuotųsi grūstys ir eilės. Asmens dokumentų reikia tik tada, jeigu kyla įtarimų dėl amžiaus, dokumento ir panašiai.“

Apsaugos kompanijai, anot jos, teko priimti papildomų darbuotojų, o reikalui esant jų atsirastų ir daugiau, kol kas tokio poreikio nėra. Tiesa, piktų žodžių tiradų darbuotojams tenka išklausyti. „Buvo keletas piktų lankytojų, norinčių išsilieti ant kontroliuojančių darbuotojų, bet didelių incidentų neturėjome. Dauguma lankytojų geranoriški, paruošia iš anksto galimybių pasą tikrinimui“, – sakė prekybos centro atstovė.

Pirkėjai rinkosi mažesnes parduotuves

IKI tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė patikino, kad žmonių skaičius pirmosiomis dienomis parduotuvėse Šiauliuose, kur reikalaujama galimybių paso, tikrai sumažėjęs, tačiau spėja, kad pirkėjai tiesiog stengėsi išvengti eilių: „Stebėjome mažesnius srautus tose parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, tačiau didesnius, kuriose nebuvo tikrinami dokumentai. Tačiau tikrai negalima daryti prielaidos, kad parduotuvių, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, vengė jo neturintieji. Galbūt didesnė dalis žmonių manė, kad pirmą dieną kils kažkokių nesklandumų, spūsčių, ir todėl nėjo į tikrinamas parduotuves. Galiu nuraminti, kad jokių didesnių trukdžių nebuvo, viskas vyko pakankamai ramiai, mūsų apsaugos darbuotojai puikiai susitvarkė, didesnių eilių pavyko išvengti, taigi tikrai laukiame savo klientų.“

Nebuvo fiksuota jokių konfliktų. Pasak V. Budrienės, kai kurie tiesiog pamiršo atsispausdinti ar atsisiųsti galimybių pasą, kiti nebuvo tikri, į kurias parduotuves galės įeiti. Šiauliuose paso reikia trijose tinklo parduotuvėse. Beje, kad patikra vyktų greičiau, IKI atstovė turi prašymą jaunimui: „Labai rekomenduojame vyresniems vaikams turėti asmens dokumento kopiją ar mokinio pažymėjimą, kuris galėtų įrodyti, kad tam asmeniui yra būtent mažiau nei 16 metų. Mat kartais apsaugos darbuotojams labai sunku nustatyti iš veidų, ar vaikui 16 metų, ar daugiau. O suaugusiųjų tapatybės patvirtinančio dokumento prašoma tada, kai kyla įtarimas, kad tai gali būti ne tas asmuo, kuris nurodytas dokumente, ar pats dokumentas yra netikras.“

„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, pirkėjų antplūdžio Šiauliuose esančiose parduotuvėse nepajausta. Nė vienoje jų nereikia pateikti galimybių paso. „Pirkėjų srautai savaitės pradžioje buvo įprasti, išskirtinių prekių įsigijimo tendencijų taip pat nepastebėjome. Pirkėjų srautai tam tikrose parduotuvėse būna didesni savaitgaliais, tam įtakos turi apsipirkti atvykstantys pirkėjai iš aplinkinių rajonų ar miestelių, įsigyjantys produktų ilgesniam laikui“, – teigė L. Skersytė.

Kirpėjos be galimybių pasų, o lankytojai tik su jais?

Kur kas liūdnesni laikai atėjo grožio salonams. „Kuriozai!“ – tiesiai šviesiai sako viename iš jų dirbanti kirpėja. Nuo rugsėjo 13-osios jos darbotvarkė liko su didžiuliais tarpais. „Pavyzdžiui, nuo ryto 3 klientai, 10–16 val. laisvos vietos, 16–19 val. jau yra klientų. Taip nebūdavo... 100 proc. esu tikra, kad klientų sumažės. O kompensacijos niekas neduos…“ – guodžiasi ji. Tiesa, dauguma klientų savo grožiu suskubo pasirūpinti iki rugsėjo 13-osios: „Mano klientų rate pasiskiepijusių yra apie 65 proc. Dauguma likusiųjų apsikirpo prieš 13 d., pas kitas meistres atėjo nusiimti priaugintų nagų, blakstienų.“

Tuščias vietas buvo užpildę nepasiskiepiję ar teigiamo testo neturintys klientai. Ne paslaptis, kad jie slapta prašo ir toliau gauti grožio paslaugų. „Savaime aišku, jie klausia, kas bus toliau, ar įmanoma kažkaip patekti, bet... Pas mus visos dirba atsakingai, nes bijo baudų“, – neslepia viename Šiaulių grožio salone dirbanti moteris, juolab kad kartą jau buvo sulaukę pareigūnų dėl neva taisyklių nesilaikymo, nors tąsyk klientams kaukę leista nusiimti tik trumpam – kol apkirps vyrams barzdas.

Bet kirpyklose susiduriama su labai paradoksalia situacija: klientai privalo pateikti galimybių pasą arba būti atlikę mokamą 48 val. galiojantį COVID-19 tyrimą, o štai juos apkirpti gali nepasiskiepijusi ir nesitestuojanti meistrė. „Nesiskiepijęs kirpėjas neprivalo turėti galimybių paso ar testuotis. O klientą priimti turi tik su galimybių pasu ar neigiamu testu. Kaip tu gali iš kito reikalauti, jei pats nieko neturi? Tai kažkoks nesusipratimas“, – sako ji.

Kirpėja atvira: tikrai žino, kad bus tokių meistrių, kurios apeis reikalavimus ir veiklą vykdys nelegaliai, važiuodamos pas klientus arba priimdamos savo namuose. O štai rizikuoti darbo vietoje grožio salonai nelinkę, mat pastaruoju metu vis sulaukia „svečių“ – komisijų, tikrinančių, kaip laikomasi reikalavimų. „Tikrina viską. Ar mes ir klientai dėvi kaukes, kaip išlaikomi atstumai tarp laukiamojo ir kito sėdinčiojo, tikrinamos dezinfekcijos priemonės, prašoma verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymų (kaip bebūtų keista), klausė, ar žinome, kaip reguliuoti klientų srautą“, – vardija kirpėja.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt