Parama žemės ūkio produktų perdirbimui didina įvairovę

Šiauliai

Gauta parama investuota į medaus apdirbimo ir fasavimo gamyklos plėtrą.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

43408

Raseinių r. Gabšių kaime šiandien veikia moderni medaus apdirbimo ir fasavimo gamykla. Tai UAB „Medaus pirkliai“ nuosavybė. „Vieninteliai šalyje įdiegėme medaus apdirbimą ir fasavimą. Esame didžiausi Lietuvoje ir vieni didžiausių visame Pabaltijyje“, – didžiuojasi įmonės vadovas Mindaugas Dumčius.

Tokių rezultatų pasiekta gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Tokia parama pasinaudoti galėtų ir kitos įmonės. Paraiškas paramai gauti galima teikti nuo šių metų birželio 1 iki liepos 31 d.

Teko paaukoti laiko, įdėti darbo

M. Dumčius atviras – tam, kad gautų paramą, teko paaukoti nemažai laiko, įdėti daug darbo: „Gauti paramą, be abejo, sunku. Tiksliau, sunku paruošti dokumentus. Jeigu pagalbos kreipiesi į konsultantus, tai kainuoja pinigus. Jeigu projektą rašai pats, tuomet turi atsitraukti nuo tiesioginio savo darbo. Kadangi dirbu su partneriu, turėjau tokią galimybę. Pats rengiau projektą ir tai nebuvo taip lengva.“

Vis tik pastangos atsipirko. 2015 m. UAB „Medaus pirkliai“ gavo paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

„Sakyčiau, kad mums pasisekė“

Paramos intensyvumas siekė 38 proc., o skirta suma viršijo 300 tūkst. Eur. Ją UAB „Medaus pirkliai“ investavo į medaus apdirbimo ir fasavimo gamyklos plėtrą. „Pastatėme fabriką, įdiegėme naujas technologijas, laboratoriją, – sako M. Dumčius, tačiau priduria – gamykla būtų iškilusi bet kokiu atveju. – Mūsų įmonė galėjo ją pasistatyti ir be finansavimo. Tik būtume užtrukę metais ilgiau. Sakyčiau, kad mums pasisekė, esame labai patenkinti.“

UAB „Medaus pirkliai“ per metus sufasuoja daugiau nei 400 tonų medaus. „Medų apdirbame – filtruojame, išvalome – ir fasuojame įvairias jo rūšis. Pagal konsistenciją medus būna trijų rūšių: kristalizuotas, skystas ir kreminis. Lietuvoje nėra priimta valgyti kreminio medaus, bet Vakarų Europoje toks medus populiariausias“, – aiškina M. Dumčius ir mano, kad, augant įvairovei, ateityje keisis ir lietuvių vartojimo įpročiai.

Lėšos – statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui

Sėkmingą veiklą vystančios įmonės vadovas ragina nepraleisti progos pasinaudoti parama.

Priminsime, kad pretenduoti į paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ gali juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara.

Remiamai veiklai priskiriamas vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara bei jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Taip pat mėsos, pieno, augalininkystės produkcijos, trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir kitų Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Paramos lėšomis finansuojamos išlaidos, skirtos projekte numatytai veiklai būtinų statinių statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui. Tiesa, į šią kategoriją nepatenka gyvenamieji ir administracinės paskirties pastatai. Taip pat finansuojamos bendrosios ir projekto viešinimo išlaidos bei naujų įrenginių ir (arba) įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios, finansinės nuomos, neviršijančios šio turto rinkos vertės, išlaidos.

Vienam projektui – iki 400 tūkst. Eur

Paramos dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (be PVM) ir į perdirbto galutinio produkto priskyrimą Sutarties dėl ES veikimo I priedui.

Didžiausioji paramos suma vienam projektui gali siekti iki 400 tūkst. Eur, o visu 2014–2020 m. laikotarpiu – iki 3 mln. Eur. Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos valstybės pagalbos reglamento nuostatos. Tokie pareiškėjai gali gauti iki 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 3 mln. Eur 2014–2020 m. laikotarpiui.

Paramos intensyvumas negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjams, kurie gamina ekologiškus žemės ūkio produktus arba kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, taikomi kiti standartai. Jiems paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Iš viso šiam paraiškų teikimo etapui skirta 10 mln. Eur paramos.

Diegiantiems inovacijas – paskatinimas balais

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35. Jų nesurinkus, paramos paraiška atmetama.

Pareiškėjui, kuris yra labai maža įmonė, suteikiami 25 balai, mažai įmonei – 20 balų, vidutinei įmonei – 10 balų. Jeigu projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą paramos intensyvumo procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.

Pareiškėjui, kuris yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, suteikiama 20 balų. Jeigu pareiškėjo projekte diegiamos inovacijos, jam suteikiama 20 balų, o jeigu visos projekto investicijos planuojamos įgyvendinti kaimo vietovėje (iki 6 000 gyventojų) – 15 balų.

Gaminantiems ir (arba) planuojantiems visą projekto kontrolės laikotarpį gaminti ekologiškus žemės ūkio produktus suteikiami 5 balai.

kpf.jpg

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt